55 44 33 š pl 21 41 20 r ilg 55 742444 š pl 21 688769 r ilg 55 742444 21 688769 Žvaginių piliakalnio koplyčiaSavivaldybė

55°44′33″š. pl. 21°41′20″r. ilg. / 55.742444°š. pl. 21.688769°r. ilg. / 55.742444; 21.688769

Žvaginių piliakalnio koplyčia

Savivaldybė	Klaipėdos rajonas
Gyvenvietė	Žvaginiai
Statybinė medžiaga	medis
Pastatyta (įrengta)	XX a. I p.

Žvaginių piliakalnio koplyčia – nedidelė medinė koplyčia, stovinti Klaipėdos rajone, Endriejavo seniūnijoje, ant Žvaginių piliakalnio (Žvaginkalnio), 6 km į šiaurę nuo Endriejavo, pasiekiama nuo Žadeikių keliu Žadeikiai–Žvaginiai (2,5 km). Gretimame Ablingos kaime stovi Lurdas (už 1,5 km). Patenka į Endriejavo Šv. apaštalo Andriejaus parapijos teritoriją.

Kryžius šalia koplyčios atminti kaimo išskirstymą į viensėdžius 1936 m.

Pažeistas skiedrų stogas (galimai dėl krentančių šakų)

Manytina, medinė koplyčia pastatyta po Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo 1918 m., tarpukaryje. Ji 2,3x2,0 m dydžio, 3,1 m aukščio, viduje yra dievo stalas, sienos nukabintos šventųjų paveikslais. Stogas dengtas skiedromis, ant jo galinio kraigo įtaisytas metalinis kryžius.

Žvaginkalnis – apylinkėje dominuojanti kalva, čia ilgą laiką stūksojo medinis trianguliacijos bokštas. Koplyčia stovi mišku apaugusioje aikštelėje, prie buvusių kapinių. Kultūrinis sluoksnis su archeologiniais radiniais, tačiau jis sužalotas laidojant piliakalnio aikštelėje Žvaginių gyventojus. Koplyčia pasiekiama kalvos pietiniame šlaite įrengtais laiptais, praeinant papėdėje įrengtą paminklą 1941 m. birželio 23 d. vokiečių sušaudytiems Žvaginių ir Ablingos gyventojams. Piliakalnio aikštelėje buvusiose kapinėse palaidota dalis šių aukų, yra keli cementiniai antkapiai. Arčiausiai koplyčios stovi iškilus kryžius, skirtas atminti Žvaginių kaimo išskirstymą į viensėdžius 1936 m. Aikštelės vakarinėje dalyje anksčiau būta kapinių geležinių vartelių.

Istorija

Knygnešys valstietis Vladislovas Budrys, XX a. pradžioje su šeima gyvenęs Žalakiškės kaime, su tėvu pastatė koplyčią ant Žvaginių kalno esančiose kapinaitėse. Nuo Ablingos, iš Žalakiškės, kilusi Valerija Budrytė–Biliūnienė (g. 1923), kurios tėvas Vladislovas Budrys dalyvavo knygnešių veikloje, o dėdė Vincentas Budrys buvo vedęs Ievos Simonaitytės mamą, prisimena girdėjusi, kad koplyčią pastatė jos senelis Budrys su sūnumi Vladislovu, jos tėvu. Koplyčioje Endriejavo kunigai retkarčiais laikydavo pamaldas. Gegužę prie koplyčios būdavo giedamos „mojavos“. Per šv. Joną, naktį, šalia kapinaičių esančiame bokštelyje būdavo uždegamas deglas. Žinomi keli pasakojimai: apie kalne buvusią šventvietę, aukurą, apie nakties metu ant kalno gražiu balsu giedantį ir grojantį kažkokį kunigą.

1930 m. rugsėjo 9 d. surašytame Endriejavo bažnyčios inventoriuje, kuriame išsamiai aprašyta parapija, sakoma, kad parapijoje kitų bažnyčių ar koplyčių nesama.

Taip pat skaitykite

Betygalos piliakalnio koplyčia

Šaltiniai

Vikiteka: Žvaginių piliakalnio koplyčia – vaizdinė ir garsinė medžiaga

„Objekto Nr. 5172 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
Endriejavo Šv. apašt. Andriejaus parapija (vyskupijos informacija)
Žemaitijos NP. Žvaginių piliakalnis (bokštas, koplyčia) 1934 m. nuotrauka
Lietuvos valsčiai. Endriejavas. Endriejavo parapija XX a. I pusėje. 94, 98-99, 1330 p.

[piliakalnis-1] „Objekto Nr. 5172 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.

[2] Endriejavo Šv. apašt. Andriejaus parapija (vyskupijos informacija)

[3] Žemaitijos NP. Žvaginių piliakalnis (bokštas, koplyčia) 1934 m. nuotrauka

[koplyčia-4] Lietuvos valsčiai. Endriejavas. Endriejavo parapija XX a. I pusėje. 94, 98-99, 1330 p.