Žutautai

Apie kaimą Kelmės rajone žr. Žutautai (Kelmė).

Žutautai
Kryžius Stasio Ruibio (1921–1945) žuvimo vietoje
Žutautai
55°51′00″š. pl. 21°28′23″r. ilg. / 55.850°š. pl. 21.473°r. ilg. / 55.850; 21.473 (Žutautai)
Apskritis	Klaipėdos apskritis
Savivaldybė	Kretingos rajono savivaldybė
Seniūnija	Žalgirio seniūnija
Gyventojų (2021)	95
Vikiteka	Žutautai
Vietovardžio kirčiavimas (2 kirčiuotė) Vardininkas: Žutaũtai Kilmininkas: Žutaũtų Naudininkas: Žutaũtams Galininkas: Žutautùs Įnagininkas: Žutaũtais Vietininkas: Žutaũtuose

Žutautai – kaimas pietrytinėje Kretingos rajono savivaldybės dalyje, 3 km į pietus nuo Budrių, 4 km į šiaurės rytus nuo Baublių ir 7 km į pietus nuo Kartenos, prie kelio    Vėžaičiai–Mikoliškiai–Kartena . Yra kapinės.

Žutautų kapinės

Etimologija

Pavadinimas kilo iš asmenvardžio Žutautas.

Istorija

Kaimas susiformavo XVI a., valakų reformos metu, priklausė Plungės dvarui. Pirmą kartą Žutautai paminėti 1599 m.. Kaimo žemių pietrytinėje dalyje ganyklose ir miškuose XVIII a. apsigyvenę naujakuriai įkūrė vienkieminį Žutautų užusienį, kuris XIX a. II pusėje tapo savarankišku Žutautų Medsėdžių kaimu.

Pro Žutautus teka Kartenalės I ir Kartenalės II upeliai. Prie Kartenalės I nuo XIX a. stovėjo vandens malūnas, nugriautas XX a. II pusėje. Prie antrosios Kartenalės XIX a. buvo įkurtas Žutautų palivarkas. Nuo XIX a. kaimo centre stovėjo koplytėlė su šventųjų skulptūrėlėmis. 1861 m. buvo 18, 1923 m. – 50 ūkių. Ūkių skaičiumi Kartenos valsčiuje Žutautai nusileido tik Kartenai, Kūlupėnams, Baubliams ir Dauginčiams.

Kaimą supo miškai, priklausę kunigaikščiams Oginskiams, grafams Pliateriams, Mikoliškių dvarininkams Bronišams, Mišučių bajorams Mongirdams ir generolui Vyšomirskiui iš Lukauskių dvarelio. Lietuvos žemės reformos metu dalis miškų buvo nusavinta, išdalinta naujakuriams arba perduota , vėliau – Kretingos miškų urėdijai.

Po II pasaulinio karo Žutautų miškuose veikė Kardo rinktinės Buganto kuopos partizanai. Jų gretas papildė žutautiškiai broliai Vytautas ir Vladas Lukauskai, Juozas Baltuonis, Adolfas Kupšys ir kiti. Pirmieji trys žuvo, o A. Kupšys amnestavosi, buvo partizanų ryšininkas. Partizanus rėmė Edvardas Raišuotas, Albinas Šlušnys. Juos 1953 m. enkavedistai suėmė ir išsiuntė į Rusijos lagerius.

1945 m. sausio 1 d. NKVD kareiviai nušovė nuo tarnybos okupacinėje armijoje besislapstantį partizaną Stasį Ruibį, o tėvų sodybą sudegino. 1948–1952 m. į Sibirą ištremti 27 žmonės: Bronislava Anužienė, Petro Bernoto, Prano Dauginčio, Antano Lubio, Antano Puplesio, Juozo Raišučio, Vlado Rimkaus, Petro Šakinio šeimas, Apolinaras ir Stasys Stopeliai, Elena Lukauskienė su anūke Rūta.

1949 m. kaime įsikūrė kolūkis, kuris vėliau buvo prijungtas prie kaimyninio „Jaunosios gvardijos“ kolūkio, o Žutautai liko . Pokariu įkurta Žutautų pradinė mokykla. 1974–1983 m. etnoarchitektūrinėje sodyboje veikė liaudies buities muziejus, įkurtas kolūkio pirmininko Mečislovo Navajausko iniciatyva.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1919–1940 m.	Baublių seniūnija, Kartenos valsčius, Kretingos apskritis
1940–1941 m.	Baublių apylinkė, Kartenos valsčius, Kretingos apskritis, LTSR
1941–1944 m.	Baublių seniūnija, Kartenos valsčius, Kretingos apskritis, Šiaulių krašto apygarda, Lietuvos generalinė sritis
1944–1950 m.	Baublių apylinkė, Kartenos valsčius, Kretingos apskritis
1950–1953 m.	Baublių apylinkė, Kretingos rajonas, Klaipėdos sritis
1953–1963 m.	Baublių apylinkė, Kretingos rajonas
1963–1995 m.	Žalgirio apylinkė, Kretingos rajonas
nuo 1995 m.	Žalgirio seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1861 m. ir 2021 m.
1861 m.	1902 m.	1923 m.^sur.	1959 m.^sur.	1970 m.^sur.	1979 m.^sur.
277	371	305	148	175	175
1987 m.	1989 m.^sur.	2001 m.^sur.	2011 m.^sur.	2021 m.^sur.	-
164	144	145	128	95	-
Demografinės raidos histograma

Žymūs žmonės

• (g. 1894 m. kovo 31 d.), Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris, puskarininkis. Savanoriu tapo 1919 m. sausio 23 d., tarnavo iki 1922 m. gruodžio 1 d. Išėjęs į atsargą gyveno Kartenoje, 1928 m. spalio 31 d. apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjo savanorio medaliu.

Kultūros paveldas

Žutautų miške prie kelio į Bumbulius išliko Žutautų senosios kapinės (XVI–XIX a.).

Šaltiniai

1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. . // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. .
2. Tarybų Lietuvos enciklopedija, t. 4, p. 690
3. Aфанасьевъ Д. Maтериалы для географіи и cтaтиcтики Pocciи (Koвeнcкaя гyбepнiя). – Caнктъ-Пeтepбypг, 1861, т. 4, c. 739
4. Lietuvos apgyvendintos vietos. – Kaunas, 1925, p. 114
5. Lietuvos gyventojų genocidas, 1944–1947. – Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2002, t. 2 (K-S), p. 938
6. 1941–1952 metų Lietuvos tremtiniai. – Vilnius: Vidaus reikalų ministerija, 1993, t. 1, p. 424–458
7. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
8. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
9. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
10. Žutautai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 938 psl.
11. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
12. Žutautai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 690
13. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
14. Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
15. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
16. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
17. Lietuvos kariuomenės kūrėjai savanoriai (1918–1923) // Viešoji įstaiga Versmės leidykla

Nuorodos

• Žutautiškiai turi savo krepšinio lygą ir vengrų kalbos vertėją // Pajūrio naujienos – 2007, spalio 19
• Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – Vilnius, t. 3, 1966, p. 938

Aplinkinės gyvenvietės
	RAGUVIŠKIAI – 5,3 km Kačaičiai – 3 km	KARTENA – 7 km Budriai – 3 km	Bumbuliai – 1,8 km
	Kalno Grikštai – 4,2 km		Žutautų Medsėdžiai – 1,5 km
	Baubliai – 4 km	Utriai – 4 km	Mikoliškiai – 4 km