Žiokai

Žiokai vok. Kirche Schaaken rus. Жемчужное
Žiokai 54°53′42″š. pl. 20°41′17″r. ilg. / 54.895°š. pl. 20.688°r. ilg. / 54.895; 20.688 (Žiokai)
Laiko juosta: ()
Valstybė	Rusija
Sritis	Kaliningrado sritis
Rajonas	Gurjevsko rajonas
Įkūrimo data	1405 m.
Gyventojų (2010)	40
Pašto kodas	238316
Tel. kodas	+7 40151
Kirčiavimas	Žiokai̇̃

Žiokai (arba Šakiai; vok. Kirche Schaaken, nuo 1946 m. Žemčiužnojė, rus. Жемчужное) – gyvenvietė Kaliningrado srities vakarinėje dalyje, Gurjevsko rajone, 22 km į šiaurę nuo Karaliaučiaus. Nuo 2008 m. birželio 30 d. Chrabrovo kaimo gyvenvietės kaimas.

Istorija

Sembos žemės kaimo pavadinimas prūsiškos kilmės. Minimi nuo XIII a. vidurio, nuo 1262 m. valsčiaus centras. XIII a. pabaigoje sembų pilaitę perėmė Vokiečių ordinas ir perstatė į stipresnę.

1818–1871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Karaliaučiaus apygardos Karaliaučiaus apskrities, nuo 1939 m. Sembos apskrities kaimas.1946 m. balandžio 7 d. – rugsėjo 6 d. Kenigsbergo rajono (rus. Кёнигсбергский район), vėliau Gurjevsko rajono kaimas, nuo 1947 m. birželio 17 d. Kaširskojės apylinkės kaimas, 1954 m. birželio 16 d. – 2008 m. birželio 30 d. Maršalskojės apylinkės kaimas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1818–1939 m.	Karaliaučiaus kaimiškoji apskritis	Karaliaučiaus apygarda
1939–1945 m.	Sembos apskritis	Karaliaučiaus apygarda
1945–1946 m.	Rytų Prūsija	TSRS
1946–1946 m.	Kenigsbergo rajonas	TSRS
1947–1954 m.	Kaširskojės apylinkė Gurjevsko rajonas	Kaliningrado sritis
1954–2008 m.	Maršalskojės apylinkė Gurjevsko rajonas	Kaliningrado sritis
nuo 2008 m.	Chrabrovo kaimo gyvenvietė Gurjevsko municipalinis rajonas	Kaliningrado sritis

Šaltiniai

1. Lietuviški tradiciniai vietovardžiai (Gudijos, Karaliaučiaus krašto, Latvijos ir Lenkijos). [sud. Marija Razmukaitė, Aistė Pangonytė]. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. . // psl. 56–83
2. Vilius Pėteraitis. Mažosios Lietuvos ir Tvankstos vietovardžiai (Die Ortsnamen von Kleinlitauen und Twanksta): jų kilmė ir reikšmė. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997.
3. Палмайтис Л. Предложение по научной русификации исконных наименований перешедшей в состав России северной части бывшей Восточной Пруссии. – Европейский институт рассеянных этнических меньшинств, 2003. Archyvuota kopija 2012-02-09 iš Wayback Machine projekto.
4. Žiokai. Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. II tomas (L–Ž). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2016. . // psl. 1242
5. Žokai GenWiki

Nuorodos

• Grasilda Blažiene: Hydronymia Europaea, Sonderband II, Die baltischen Ortsnamen. Wolfgang Schmid Hrsg., Steiner Verlag Stuttgart 2000.
• G. Gerullis: Die altpreußischen Ortsnamen. Berlin, Leipzig 1922.
• Губин А.Б. Топонимика Калининграда. Реки и водоемы // Калининградские архивы. – Калининград, 2007. – Вып. 7. – С. 197–228.
• Населенные пункты Калининградской области: краткий спр. / Ред. В.П. Ассоров, В.В. Гаврилова, Н.Е. Макаренко, Э.М. Медведева, Н.Н. Семушина. – Калининград: Калинингр. кн. изд-во, 1976.
• Населенные пункты Калининградской области и их прежние названия = Ortsnamenverzeichnis Gebiet Kaliningrad (nordliches Ostpreussen) / Сост. Е. Вебер. – Калининград: Нахтигаль, 1993.