Žibėčiai I

Žibėčiai I
Žibėčių reginys nuo Kaniūkų pusės
Žibėčiai I
55°23′53″š. pl. 25°22′55″r. ilg. / 55.398°š. pl. 25.382°r. ilg. / 55.398; 25.382 (Žibėčiai I)
Apskritis	Utenos apskritis
Savivaldybė	Molėtų rajono savivaldybė
Seniūnija	Suginčių seniūnija
Gyventojų (2021)	6
Vikiteka	Žibėčiai I
Vietovardžio kirčiavimas (2 kirčiuotė) Vardininkas: Žibė̃čiai Kilmininkas: Žibė̃čių

Žibėčiai I – kaimas Molėtų rajono savivaldybėje, 6 km nuo Skudutiškio, 12 km į šiaurės vakarus nuo Suginčių. Objektai:

• Dirvės kalnas (piliakalnis),
• senosios Žibėčių kapinaitės ir koplytstulpis su informacija apie kaimą,
• paminklai Palaimintajam Teofiliui Matulioniui jo senelio sodybos vietoje,
• Gedimino stulpai Lietuvos 100-mečiui prie senosios pieninės,
• kaimo kryžius,
• skulptūra Žibėčių angelas,
• Sachalino kalnai.

Etimologija

Kaimo pavadinimas pagal legendą kilęs nuo žiburio, naktimis degusio ant Dirvės kalno trobelės lange, kuris rodydavo kelią nakties keliautojams ir padėdavo nepaklysti nakties glūdumoje. O keliauninkai, pamatę šviečiantį žiburėlį, sakydavo – žiba čia žiburėlis, žybčioja.

Istorija

Žibėčiai pirmą kartą paminėti 1581 m. vasario 13 d. kai Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Steponas Batoras pasirašė privilegiją, kuria savo broliui Gabrieliui Bekešui Skornatui padovanojo Ukmergės paviete esantį Alantos dvarą su jam priklausančiais Kristupiškių ir Kirdeikiškių dvareliais, Germaniškio (Armoniškio) ir Gelminiškio dvarus ir kaimus: Jėgžlius, Žibėčius, Spulius, Ruškonis, Pevernytę, Antaliežius, Trumponius, Laičius, žemes prie Salotės ežero, Gojų, Kibildžius, Vargulius, Dragužius su juose gyvenančiais valstiečiais. Kaimas minimas 1598 m. Alantos dvaro kaimų sąraše. XVI–XX a. priklausė Alantos parapijai.

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2021 m.
1902 m.	1923 m.^sur.	1959 m.^sur.	1970 m.^sur.	1979 m.^sur.	1989 m.^sur.	2001 m.^sur.	2011 m.^sur.	2021 m.^sur.
62	129	101	68	44	16	15	6	6
Demografinės raidos histograma

Šaltiniai

1. Registrų centras, tikrinta 2016-08-13.
2. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
3. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
4. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
5. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
6. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
7. Utenos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
8. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
9. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

• Algimantas Satkūnas. Žibėčių istorijos. – Vilnius, 2008. – 65, p.: iliustr.
• Gintautas Šeikis. Alanta tarp Astikų ir Radvilų. Vengrų pėdsakai Alantos krašte XVI a. pabaigoje. – Voruta 2016 m. lapkričio 26 d. Nr. 11 (829).