55 13 š pl 25 06 r ilg 55 22 š pl 25 10 r ilg 55 22 25 10 Želvos valsčiusLaikotarpis 1918 1950 m Apytikrė valsčiaus viet

55°13′š. pl. 25°06′r. ilg. / 55.22°š. pl. 25.10°r. ilg. / 55.22; 25.10

Želvos valsčius
Laikotarpis: 1918 – 1950 m.

Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras:	Želva

Lietuva
	Ukmergės apskritis (1918–1940)

Trečiasis Reichas
Ostlandas	Ukmergės apskritis (1941–1944)

Sovietų Sąjunga
Lietuvos TSR	Ukmergės apskritis (1944–1950)

Želvos valsčius – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės rytų Lietuvos teritorijoje, į rytus nuo Ukmergės. Centras – Želva.

Istorija

Įkurtas po I pasaulinio karo 1918 m. Ukmergės apskrityje. 1936 m. pastatytas naujas valsčiaus būstinės pastatas.

Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Smėlių rajonui (7 apylinkės).

Valsčiaus istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Ūkių sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1923 m.	145	5069	1056
1932 m.	133	6450		11 seniūnijų
1949-01-01 ((išsamiau))	147			7 apylinkės

Vadovai

, 1932 m.
P. Sarulis, vykdomojo komiteto pirmininkas iki 1945 m.

Suskirstymas

Pagrindinė gyvenvietė	Seniūnija, 1932 m.	Apylinkė, 1949 m.
Bastūnai I	Bastūnų seniūnija	Bastūnų apylinkė
Bikoniai	Bikonių seniūnija	Bikonių apylinkė
Butiškiai	Butiškių seniūnija	-
Butkūnėliai	-	Butkūnėlių apylinkė
Butkūnai	-	Butkūnų apylinkė
Daubariškiai	Daubariškių seniūnija	Daubariškių apylinkė
Karališkiai	Karališkių seniūnija	-
Laukėnėliai	-	Laukėnėlių apylinkė
Masiuliai	Masiulių seniūnija	-
Mateikiškiai	Mateikiškių seniūnija	-
Paželviai	Paželvių seniūnija	-
Slabada	Slabados seniūnija	-
Tolučiai	Talučių seniūnija	-
Želva	Želvos miestelio seniūnija	Želvos apylinkė
Iš viso:	11 seniūnijų	7 apylinkės

Gyvenvietės

Valsčiuje buvo 10 dvarų (kitais šaltiniais – 25) ir 8 palivarkai. Dvarai buvo Aukštadvario, Laumėnų I ir II, Gursčių, Miškiniškių, Labeikių, Lelikonių, Keitučių, Adomavos, Paželvių, Meilūnų, Vėderų, Daugudžių, Baruvkos, Šilninkų, Juodakių, Kazliškių ir kt. Palivarkų centrai – Šukiškis, Rapoliškis, Pavarai, Bastūnai, Gelbudiškis, Kakariekos, Laumianka, Dainiškiai, Lukošiūnai. Valsčiaus kaimuose veikė 9 mokyklos: Vėderų, Pilionių, Daubariškių, mažesnės – Juodakių, Karališkių, Skripėtiškių, Bastūnų. Miestelyje buvo dvi mokyklos – lietuvių ir žydų.

Gyventojai

Žymūs žmonės

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai	Gimimo vieta	Žmogus	Mirties metai
1898	Vederai	Aleksandras Vytautas Kupstas, aktorius ir režisierius	1964
1914	Bajorai	Pranas Gaida-Gaidamavičius, kunigas
1926	Paželviai	Eduardas Kunavičius, aktorius ir režisierius	2006
1927	Bastūnai I	Alfonsas Matulis, gydytojas
1929	Paželviai	Vytautas Daugudis, archeologas	2001
1932	Paškonys	Vytautas Bačius, filologas, televizijos žurnalistas	2020

Šaltiniai

Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 747–763 psl.
Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 165
Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 752 psl.
Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 762 psl.
Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 169
Zita Kriaučiūnienė, Rasa Povylienė. Pasakojimai apie Želvą. – Ukmergė, UAB „Valdo leidykla“, 2005. // psl. 18–20

[1] Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.

[2] Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 747–763 psl.

[3] Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 165

[4] Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 752 psl.

[5] Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 762 psl.

[6] Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 169

[7] Zita Kriaučiūnienė, Rasa Povylienė. Pasakojimai apie Želvą. – Ukmergė, UAB „Valdo leidykla“, 2005. // psl. 18–20