54 52 š pl 24 35 r ilg 54 86 š pl 24 59 r ilg 54 86 24 59 Žaslių valsčiusLaikotarpis 1861 1950 m Apytikrė valsčiaus viet

54°52′š. pl. 24°35′r. ilg. / 54.86°š. pl. 24.59°r. ilg. / 54.86; 24.59

Žaslių valsčius
Laikotarpis: 1861 – 1950 m.

Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras:	Žasliai

Rusijos imperija
Vilniaus gubernija	Trakų apskritis (1861–1915)

Lietuva
	Trakų apskritis (1919–1940)

Trečiasis Reichas
Ostlandas	Trakų apskritis (1941–1944)

Sovietų Sąjunga
Lietuvos TSR	Trakų apskritis (1944–1946) Kaišiadorių apskritis (1946–1950)

Žaslių valsčius (rus. Жосельская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės vidurio rytų Lietuvos teritorijoje. Centras – Žasliai. Valsčiaus savivaldybės pastatas (Vytauto g. 3, Žasliai) dabar priklauso Žaslių pagrindinei mokyklai.

Valsčiaus būstinės pastatas Vytauto g. 3

Istorija

Valsčius įkurtas 1861 m. Vilniaus gubernijoje.1918 m. susikūrė gyventojų išrinktas valsčiaus komitetas. 1947 m. dalis teritorijos perduota Gegužinės valsčiui. Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Kaišiadorių rajonui (6 apylinkės) ir Vievio rajonui (5 apylinkės).

Valsčiaus istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Ūkių sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1869 m.		6413	621 kiemas		88
1874 m.		7318	600 kiemų	12 seniūnijų	87
1880 m.		8866	600 kiemų	12 seniūnijų	89
1885 m.		10 208	696 kiemai	12 seniūnijų	89
1890 m.		10 811	600 kiemų	12 seniūnijų	87
1923 m.	337	13 799	2691
1932 m.	311	14948		15 seniūnijų
1949-01-01 ((išsamiau))	219			11 apylinkių

Vadovai

R. Borovskis, nuo 1885 m.
Jonas Lukoševičius, 1932 m.

Suskirstymas

Pagrindinė gyvenvietė	Seniūnija, 1874 m. (rus.)	Seniūnija, ~1880 m. (lenk.)	Seniūnija, 1932 m.	Apylinkė, 1949 m.
Dainava	-	-	Dainavos seniūnija	Dainavos apylinkė
Gegužinė	-	-	Gegužinės seniūnija	-
Gilučiai	Гилутское	Giłuty	-	-
Ilgakiemis	Илгокемское	Iłgokiemie	Ilgakiemio seniūnija	Ilgakiemio apylinkė
Jačiūnai	-	-	Jačiūnų seniūnija	-
Karsakai	-	-	Karsakų seniūnija	Karsakų apylinkė
Kaugonys	Ковганское	Kowgany	-	-
Krivonys	Кривинское	Krzywany	-	-
Lėliai	-	-	Lėlių seniūnija	-
Lomeniai	Ловмянское	Łowmiańce	-	-
Neravai	Неровское	Nerowy	Naravų seniūnija	Neravų apylinkė
Pajautiškės	Поятишское	?	-	-
Paparčiai	Попортское	Poporcie	Paparčių seniūnija	Paparčių apylinkė
Pūstakiemis	-	-	Pustakiemio seniūnija	Pūstakiemio apylinkė
Rečionys	-	-	Rečionių seniūnija	Rečionių apylinkė
Rusiai	Русянское	Rusiany	-	-
Skėriai	-	-	Skėrių seniūnija	Skėrių apylinkė
Smilgiai	Смильгянское	Smilgi	-	-
Stabintiškės	Стабинтишское	Stabińciszki	Stabinciškių seniūnija	Stabintiškių apylinkė
Talpūnai	-	-	Talpūnų seniūnija	Talpūnų apylinkė
Žasliai	Жосельское	Żośle	Žąslių I seniūnija, Žąslių II seniūnija	Žaslių apylinkė
Iš viso:	12 seniūnijų	12 seniūnijų	15 seniūnijų	11 apylinkių

Gyventojai

Netoli valsčiaus būstinės 1928 m. pastatytas Nepriklausomybės kryžius

Žymūs žmonės

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai	Gimimo vieta	Žmogus	Mirties metai
1903	Skėriai	Jonas Karys-Kareckas, ekonomistas, numizmatas	1984
1909	Talpūnai	Benediktas Kazlauskas, filologas, vertėjas	1995
1915	Karsakai	Edmundas Arbas-Arbačiauskas, architektas, dailininkas	2004
1929	Rusiai	Martynas Apanavičius, teisėtyrininkas	1982
1931	Vilkakiemis	Balys Karalius, agronomas	2005
1935	Bekštonys	Kazys Račkauskas, pedagogas	2021
1938	Maskoliškės	Janina Didžiapetrienė, gydytoja onkologė
1920	Guronys	Vincentas Sladkevičius, kardinolas	2000
1945	Talpūnai	Kazys Kazlauskas, matematikas, informatikas

Šaltiniai

Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 142 psl.
Памятная книжка Виленской губернiи на 1870 годъ. // PDF 287 psl.
Памятная книжка Виленской губернiи на 1875 годъ. // PDF 288 psl.
Памятная книжка Виленской губернiи на 1881 годъ. // PDF 326 psl.
Памятная книжка Виленской губернiи на 1886 годъ. // PDF 326 psl.
Памятная книжка Виленской губернiи на 1891 годъ. // PDF 504 psl.
Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 739–747 psl.
Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 31
Памятная книжка Виленской губернiи на 1887 годъ. // PDF 412 psl.
Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 741 psl.
Списокъ волостей и сельскихъ обществъ по мировымъ участкамъ Виленской губерніи 1874 года. – Вильна, Виленская Губернская Типографiя, 1874. // PDF 269–272 psl.
Żośle. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XIV (Worowo — Żyżyn). Warszawa, 1895, 836 psl. (lenk.)
Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 746 psl.
Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 33

[1] Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 142 psl.

[2] Памятная книжка Виленской губернiи на 1870 годъ. // PDF 287 psl.

[3] Памятная книжка Виленской губернiи на 1875 годъ. // PDF 288 psl.

[4] Памятная книжка Виленской губернiи на 1881 годъ. // PDF 326 psl.

[5] Памятная книжка Виленской губернiи на 1886 годъ. // PDF 326 psl.

[6] Памятная книжка Виленской губернiи на 1891 годъ. // PDF 504 psl.

[7] Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.

[8] Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 739–747 psl.

[9] Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 31

[10] Памятная книжка Виленской губернiи на 1887 годъ. // PDF 412 psl.

[11] Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 741 psl.

[12] Списокъ волостей и сельскихъ обществъ по мировымъ участкамъ Виленской губерніи 1874 года. – Вильна, Виленская Губернская Типографiя, 1874. // PDF 269–272 psl.

[13] Żośle. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XIV (Worowo — Żyżyn). Warszawa, 1895, 836 psl. (lenk.)

[14] Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 746 psl.

[15] Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 33