Adriano mauzoliejus labiau žinomas kaip Šventojo Angelo pilis cilindro formos antikos laikų statinys Romos centre Mauzol

Adriano mauzoliejus (labiau žinomas kaip Šventojo Angelo pilis) – cilindro formos antikos laikų statinys Romos centre. Mauzoliejaus statyba buvo inicijuota 14-to Romos imperatoriaus Publijaus Elijaus Trajano Adriano ir jo šeimos narių. Būtent šiame mauzoliejuje yra palaidotas Adrianas, jo šeima bei vėlesni įpėdiniai. Vėliau mauzoliejus buvo popiežių tvirtovė ir reprezentacinė būstinė, taip pat belaisvių kalinimo vieta. Šiuo metu čia įsikūręs muziejus.

Dvyliktame amžiuje mauzoliejus pavadinamas Šv. Angelo pilimi. Tai yra susiję su legenda, pagal kurią 590 m. popiežiaus šv. Grigaliaus I surengtos procesijos dalyviams, maldavusiems Mergelę Mariją gelbėti miestą nuo maro, pasirodęs angelas ir, nusileidęs ant pilies viršūnės, įkišo kalaviją į makštį. Tai buvo dieviškos malonės ženklas. Vėliau virš pilies buvo pastatyta angelo skulptūra.

Statinys pradėtas naudoti kaip pilis tik XIV a. tuometinių popiežių nurodymu. Popiežius Mikalojus III pilį sujungė su Šventojo Petro bazilika 800 metrų ilgio paaukštintu keliu Passetto di Borgo. Mažiausiai du kartus šis koridorius buvo panaudotas pavojaus atveju. 1494 m. popiežius Aleksandras VI pasinaudojo šiuo keliu, siekdamas apsisaugoti nuo Karolio VIII Maloningojo puolimo. 1527 m. popiežius Klemensas VII pabėgo į saugią vietą po to, kai Imperatoriaus Karolio V kariai išžudė beveik visus Šveicarijos karius, saugojusius Šv. Petro baziliką.

Šaltiniai

Gibbon, Edward (1826). The history of the decline and fall of the Roman Empire. 6 (4th American leid.). New York. p. 369.

Vikiteka: Šventojo Angelo pilis – vaizdinė ir garsinė medžiaga

[1] Gibbon, Edward (1826). The history of the decline and fall of the Roman Empire. 6 (4th American leid.). New York. p. 369.