Šv. Petro aikštė

Šv. Petro aikštė (it. Piazza San Pietro) − didžiulė aikštė Vatikano valstybės centre, šalia Šv. Petro bazilikos.

Šv. Petro aikštės panorama

Aikštės projektavimo darbai buvo labai glaudžiai susiję su Šv. Petro bazilikos statyba. Bazilika buvo statoma daugelį metų ir ji nuolat kito, ir plėtėsi. O norint padaryti, kad toks milžiniškas pastatas būtų gerai matomas − tam reikėjo didžiulės aikštės, atkreipiant dėmesį į obeliską, jau stovėjusį priešais baziliką. Šios užduoties ėmėsi Lorencas Berninis ir suprojektavo net keletą aikštės variantų. Pirmuosiuose brėžiniuose Šv. Petro aikštė buvo uždara, vėlesniuosiuose − atvira, o galiausiai 1657−1663 m. buvo įrengta sudėtingo plano aikštė, − trapecijos ir ovalo derinys, kurios pagrindinę kompozicinę ašį pabrėžia obeliskas ir du šalia jo stovintys fontanai.

Istorija

1667 m. Lorencas Berninis gigantiška kolonada apjuosė priešais baziliką esančią didžiąją Šv. Petro aikštę. Per 11 metų sukurtos 284 kolonos ir 140 šventųjų skulptūrų. Aikštėje yra aukštas, dar prieš mūsų erą darytas, 360 tonų sveriantis obeliskas. Jį iš Egipto į Romą pačioje mūsų eros pradžioje atgabeno imperatorius Kaligula. Pusantro tūkstančio metų obeliskas stovėjo Nerono cirke. 1586 m. popiežius Sikstas V pasiūlė architektui Domenikui Fontanai perkelti obeliską į dabartinę vietą. Vėliau Berninis padarė jį savo projektuotos ovalinės aikštės centru.

Šv. Petro aikštė buvo paskutinis stambus brandaus baroko statinys Romoje ir iki šiol yra viena didžiausių aikščių pasaulyje − ji užima 3,5 ha plotą.

Nuorodos

Vikiteka: Šv. Petro aikštė – vaizdinė ir garsinė medžiaga

• Virtualus turas po Šv. Petro aikštę 2008-01-07 iš Wayback Machine projekto.