Azərbaycanca
Беларускі
Dansk
Deutsch
Española
Français
Indonesia
Italiana
日本語
Қазақ
Lietuvos
Nederlands
Português
Русский
සිංහල
แบบไทย
Türkçe
Українська
中國人
United State
Afrikaans
| † Upupa antaios | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Šv. Elenos salos kukutis | ||||||||||||||||
| Apsaugos būklė | ||||||||||||||||
( )(Išnykę) (IUCN 3.1), | ||||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||
| ||||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||||
| Upupa antaios , 1975 | ||||||||||||||||
| Paplitimas | ||||||||||||||||
 Šv. Elenos salos kukučių buvęs paplitimo arealas pietiniame Atlanto vandenyne esančioje Šv. Elenos saloje apvestas raudonu skrituliu |
Šv. Elenos salos kukutis (Upupa antaios) – ragasnapinių paukščių (Bucerotiformes) būrio, kukutinių (Upupiidae) šeimos išnykusi paukščių rūšis.
Šv. Elenos salos kukučiai kaip endeminiai paukščiai savaime gyveno pietinio Atlanto vandenyno viduryje esančioje Šv. Elenos saloje. Išnyko greitai po salos atradimo 1502 m., matyt, išnykimo priežastis buvo medžioklė ir į sąlą atsigabenti gyvūnai, kurie naikino jų kiaušinių dėtis.
Šv. Elenos salos kukučiai žinomi iš subfosilijos stadijoje rastų nepilnų griaučių dalių.
Pirmąją šios rūšies analizę 1963 m. padarė britų zoologas Filipas Ašmolas (Philip Ashmole), kuris rytinėje salos dalyje esančiose nuosėdose surado kairįjį žastikaulį, gerokai besiskiriantį nuo kitų kukutinių šeimos rūšių žastikaulių. 1975 m. nepilnų griaučių dalis surado paleontologas Storsas L. Olsonas (Storrs L. Olson), kuriuos sudarė abu ir kairysis šlaunikaulis. S. L. Olsonas šią išnykusią rūšį apibūdino kaip ganėtinai skirtingą ir tolimą dabartinėms kukučių (Upupa) rūšims.
Tiek kaukolės, tiek užpakalinės galūnės elementai buvo ilgesni ir sunkesni nei dabartinių kukučių (Upupa epops), tuo tarpu distaliniai elementai buvo labiau sumažėję. Šlaunikaulis buvo 19 % didesnis, užpakalinių galūnių elementų plotis buvo apie 33 % didesnis nei pas kukučius (Upupa epops).
Lyginant su dabartiniais kukučiais, Šv. Elenos salos kukučiai buvo žymiai stambesni, svėrė apie 101–145 g. Matyt, turėjo ribotą skraidymo galimybę ar buvo visiškai neskraidantys paukščiai.
Šv. Elenos salos kukučiai mito sausumoje gyvenusiais bestuburiais. Tarp tokių, matyt, buvo ir rūšies vabzdžiai. Jie buvo mažiausiai 7,8 cm ilgio – didžiausia auslindų (Dermaptera) būrio rūšis. Labidura herculeana gyveno urveliuose arba po akmenimis. Nuo 2014 m. ši salos endeminė vabzdžių rūšis laikoma išnykusia.
Šaltiniai
- „IUCN Red List - Upupa antaios“. IUCN Red list. Nuoroda tikrinta 2016-10-01.
- fossilworks.org / † Upupa antaios Olson 1975 (Saint Helena hoopoe) 2020-07-05 iš Wayback Machine projekto.
- birdlife.org / St Helena Hoopoe Upupa antaios
- psu.edu / Paleornithology of St. Helena Island, South Atlantic Ocean; STORRS L. OLSON | Smithsonian Contributions to Paleobiology • Number 23 | 1975
- oiseaux-birds.com / FAMILY UPUPIDAE 2020-02-20 iš Wayback Machine projekto. Hoopoes
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu , mobilusis, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris