Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Šį puslapį ar jo dalį reikia pagal .
Jei galite, sutvarkykite.

Šurikenas (jap. 手裏剣 'rankoje paslėptas kardas') – tradicinis japoniškas paslėptas ginklas, dažniausiai naudojamas, kaip svaidomasis ginklas, retkarčiais – kaip duriamasis ar pjaunamasis. Tai yra išgaląsta, rankose laikoma strypiška geležtė ar disko pavidalo ginklas, pagamintas iš įvairių kasdieninių daiktų – adatų, vinių, peilių, monetų ar plokščios metalinės plokštelės.

Edo periodo šurikenai (Odavaros pilies muziejus, Japonija)

Vakaruose šurikenai daugiausia žinomi, kaip „nindzių žvaigždutės“, tačiau gali būti įvairių formų. Pagrindinės šurikenų rūšys yra bo šurikenas (pailgas (strypiškas) šurikenas) bei hira šurikenas (apskritas šurikenas).

Šurikenai buvo tik papildomas ginklas prie daug dažniau naudojamos katanos ar ieties (yari) kario arsenale, tačiau neretai vaidindavo pagrindinį vaidmenį kovoje. Šurikenų valdymas yra vadinamas Shurikenjutsu. Šis kovos menas sudarė menką dalį daugelyje garsių japoniškų kovos menų mokyklų (Yagyū Shingake-ryū; Tenshin Shoden; Katori Shintō-ryū; Ittō-ryū; Kukishin-ryū ir Togakure-ryū) programose.

Bo šurikenai

Bo šurikenai yra mėtomi pailgi plieno ar geležies ginklai. Dažniausiai būna keturkampio skerspjūvio, tačiau pasitaiko ir apvalaus ar aštuonkampio. Dažniausiai turi smaigalį tik viename gale, tačiau kartais nusmailinti būdavo abu galai. Tokio šurikeno ilgis svyruoja nuo 12 iki 21 cm, svoris – nuo 35 iki 150 gramų. Šis šurikenas gali būti mėtomas įvairiais būdais: Iš viršaus – iškėlus virš galvos; iš apačios – iš nuleistos rankos; iš šono – šonan ištiesta ranka; iš priekio – nuo krūtinės. Tačiau, bet kuriuo atveju strypas buvo laikomas tarp dviejų pirštų. Šio ginklo nereikia painioti su kunai, peilį primenančiu įrankiu, kuris yra skirtas ir mėtyti, ir durti ar pjauti.

Ginklas gali būti metamas dviem skirtingais būdais: paleidžiant jį skristi tiesiai (jiki da-ho) bei paleidžiant jį besisukantį (han-ten da-ho).

Bo šurikenai buvo gaminami iš paprastų kasdienių daiktų, todėl jų esama įvairių formų ir dydžių. Dažnai jų pavadinimai yra kilę nuo daikto, iš kurio pagamintas šurikenas. Pavyzdžiui: kugi-gata (vinies forma), hari-gata (adatos forma), tanto-gata (peilio forma). Kiti yra pavadinti pagal daiktą, kurį primena. Pavyzdžiui: hoko-gata (ieties forma) ar matsuba-gata (pušies spyglio forma). Kiti buvo pavadinti tik pagal mėtomą objektą. Pavyzdžiui: kankyuto (duriamojo įrankio forma), kunai-gata (universalaus įrankio forma) arba teppan (metalo plokštelės)

Kilmė

Šio ginklo kilmė yra vis dar nežinoma. Taip yra dėl to, nes Shurikenjutsu yra slaptas kovos menas bei patys ginklai gali būti gaminami iš kasdienių apyvokos daiktų. Pirmosios žinios apie mokyklą, mokinančią Shurikenjutsu siekia 1600 metus. Ši mokykla (Ganritsu Ryu) naudojo plonus ir pailgus įrankius su išgaubtu galu, kaip manoma, kilusius iš strėlių. Išlikė šios mokyklos šurikenų pavyzdžiai atrodo, kaip strėlės ir adatos, naudotos tradicinėje japonų drabužių ir šarvų manufaktūroje, mišinys.

Egzistuoja ir anstesnių parodymų, kaip kad Osaka Gunki (Kariniai Osakos įrašai), apie standartinį peilį ar trumpą kardą, mėtomus mūšio metu.

Hira šurikenai

Hira šurikenai yra pagaminti iš plonų metalo plokštelių, kilusių nuo kasdienių daiktų, kaip hishi-gane (moneta) ar kugi-nuki (dailidės įrankiai ar siūlų ritės. Šie šurikenai dažnai primena, vakaruose, gerai žinomas nindzių žvaigždutes. Šie šurikenai dažnai centre turi skylę ir yra pagaminti iš labai plonos, išgaląstos tik galuose, plieno plokštelės. Skylės kilo nuo daiktų, iš kurių yra pagaminti Hira šurikenai. Šios skylės taip pat yra patogios šurikenų naudotojui, nes ginklus galima susiverti ant virvutės, ant diržo. Šio skylės taip pat turėjo aerodinaminį bei svorio poveikį ginklams, paveikdamos tiesioginį jų skrydį.

Egzistuoja labai didelė hira šurikenų įvairovė. Dabar jie yra identifikuojami pagal atsikišusių ašmenų skaičių. Kaip ir Bo šurikenai, Hira šurikenų forma dažnai priklausė nuo regiono ar mokyklos, kur jie buvo naudojami. Dabartiniai istorikai ir archeologai gali atskirti mokyklą pagal šurikeno formą.

Naudojimas

Priešingai paplitusiai nuomonei, šurikenai nebuvo sukurti, kaip žudymui skirti ginklai, bet, kaip pagalbinis šinobio (nindzės) ginklas šalia katanos ar ieties. Šurikenai buvo skirti nukreipti dėmesį ar sukelti sumaištį varovų gretose. Šiuo ginklu buvo taikomasi pataikyti į akis, veidą, rankas ar pėdas – mažiausiai apsaugotas samurajaus kūno dalis. Šurikeną buvo galima mesti taip, kad jis sužalotų varžovą ir pradingtų. Šitaip buvo galima įgyti persvarą iš saugaus atstumo, kovotojui nežinant, kur yra jo priešininkas. Šitaip buvo galima sukelti ir psichinį spaudimą.

Visus šurikenus, o ypač hira šurikenus nuadojo ir kitokiais, neįprastais metodais, pavyzdžiui: jie galėjo būti susmaigstomi į žemę, kad puolantieji kariai arba raiteliai susižeistų (ši priemonė panaši į europietiškus „ežius“), galėjo būti padengiami degiu mišiniu ir prieš metant padegami – tokia priemonė buvo efektyvi per apgultis, galėjo būti padengiami nuoduose išmirkytu audiniu ir prieš metant uždegami, šitaip sukurdami nuodingą debesį. Juos taip pat buvo galima laikyti rankose kaip artimos kovos ginklą.

Yra išlikę liudijimų, kad šurikenų ašmenys būdavo padengiami nuodais, taip norint padidinti jų daromą žalą arba, kad palikus juos matomoje vietoje, kas nors paimtų į rankas ir šitaip nusinuodytų. Kiti liudijimai pasakoja, kad šurikenus kartais užkasdavo žemėje arba gyvūnų išmatose ir leisdavo jiems rūdyti ir rinkti anaerobines bakterijas. Jei ašmenų galas pažeisdavo žmogaus audinius, jis galėjo susirgti, tuomet nepagydoma stablige.

Šurikenai yra paprastas ginklas, tačiau dėl jų įvairaus panaudojimo bei gana lengvos gamybos, jų istorinė vertė gerokai išauga. Priešingai nei katana ar kiti ašmenuoti ginklai, šurikenai nebuvo gerai saugomi, vien dėl to, kad tai buvo „lengvai išmetamo ir pakeičiamo“ ginklo tipas.

Šiandien

Šiuolaikiniai šurikenai, priešingai nei istoriniai, yra gaminami iš nerūdijančio plieno. Juos galima įsigyti ginklų parduotuvėse arba užsisakyti iš interneto daugelyje Europos arba Šiaurės Amerikos šalių. Šiuos ginklus draudžiama nešiotis arba laikyti daugelyje šalių (pvz.: Kanadoje, Vokietijoje), tačiau kitose šalyse, kaip kad JAV, šie ginklai yra uždrausti tik kai kuriuose regionuose (pvz.: Kalifornija, Indiana). Kai kuriais atvejais šiuos ginklus galima laikyti, tik gavus vietinės valdžios leidimą ir turint tai patvirtinantį įrodymą.

Taip pat skaitykite

Literatūra

Fujita, Seiko (1928) Zukai Shurikenjutsu (Shurikenjutsu apžvalga)
Nawa, Yumio (1962) Kakushi Buki Soran (Paslėptų ginklų apžvalga)
Finn, Michael (1983) Art of Shuriken Jutsu
Hammond, Billy (1985) Shuriken jutsu: The Japanese Art of Projectile Throwing A.E.L.S
Shirakami, Eizo (1985) Shurikendo: My Study of the Way of Shuriken
Iwai, Kohaku (1999) Hibuki no Subete ga Wakaru Hon (Paslėpti ginklai) BAB, Japan
Kono, Yoshinori (1996) Toru Shirai: Founder of Tenshin Shirai Ryu in Aikido Journal #108
Saito, Satoshi in Skoss, Diane ed. (1999) Sword & Spirit: Classical Warrior Traditions of Japan Vol. 2 Koryu Books
Someya, Chikatoshi (2001) Shuriken Giho
Mol, Serge (2003) Classical Weaponry of Japan: Special Weapons and Tactics of the Martial Artists Kodansha