Šiaurės Krymo kanalas ukr Північно Кримський канал rus Северо Крымский канал gėlo vandens kanalas iškastas Ukrainos piet

Šiaurės Krymo kanalas (ukr. Північно-Кримський канал, rus. Северо-Крымский канал) – gėlo vandens kanalas, iškastas Ukrainos pietuose (Chersono srityje) ir Krymo pusiasalyje (de facto Rusija). Ilgis 402,6 km, pralaidumas 294 m³/s, didžiausias gylis 7 m, įrengtos 4 siurblinės.

Šiaurės Krymo kanalas




Šalys	Ukraina
Kanalo pradžia
Kanalo pabaiga	Kerčė
Pastatytas	1961–1971 m.
Ilgis	402,6 km
Gylis	7 m
Siurblinės	4
Pralaidumas	294 m³/s

Geografija

Kanalas prasideda mieste, kur išteka iš Kachovkos tvenkinio, maitinamo Dniepro upės. Driekiasi pietryčių kryptimi, kerta Perekopo sąsmauką ir baigiasi Zelenij Jaro (ukr. Зелений Яр) kaime (). Iš čia vamzdynu tiekiamas vanduo Kerčės miestui, esančiam rytiniame Krymo pusiasalio pakraštyje. Išilgai pagrindinio kanalo suformuoti septyni vandens tvenkiniai. Vanduo savaime teka iš Tavrijsko iki Džankojaus, kur toliau keturiomis siurblinėmis jį pakelia į daugiau nei 100 m aukštį, užtikrinantį nuolatinį nuotėkį pasroviui. Kryme pagrindinis kanalas turi daug mažesnių atšakų, per kurias Dniepro vanduo tiekiamas Simferopoliui, Kerčei, Feodosijai ir kitiems Krymo miestams (apie 3,5 mlrd. m³ vandens per metus; sudarė apie 85 % suvartojamo vandens). Drėkinama 600 000 ha žemės ūkio plotų.

Istorija

Idėją statyti kanalą XIX a. iškėlė suomių kilmės botanikas (1781–1863). Tačiau tik po Antrojo pasaulinio karo, 1950 m., SSRS vyriausybė galutinai priėmė sprendimą iškasti stepes drėkinantį kanalą. Buvo nuspręsta statyti , Pietų Ukrainos ir Šiaurės Krymo kanalus. 1951 m. sovietų pašto tarnyba išleido proginį pašto ženklą, kuriame Šiaurės Krymo kanalas buvo priskirtas prie didžiųjų komunizmo statybos projektų.

2014 m., po Krymo aneksijos, Ukrainos valdžia labai sumažino kanalu tiekiamo vandens kiekį, motyvuodama didžiule neapmokėta pusiasalio skola už vandens tiekimą. Dėl užblokuoto kanalo smarkiai sumažėjo pasėlių plotai ir žemės ūkio derlius, priklausantys nuo drėkinimo. Naujoji Krymo administracija ėmėsi jungti prie Šiaurės Krymo kanalo alternatyvius vandens šaltinius, siekdama atkurti drėkinimą ir vandens tiekimą Kerčės pusiasalyje ir mažesnėms bendruomenėms rytinėje Krymo pakrantėje. 2014 m. Netoli kaimo () buvo įrengtas tvenkinys kaupti Rytų Krymo upių vandeniui.

Remiantis oficialia Rusijos statistika, Krymo žemės ūkio pramonė visiškai įveikė kanalo blokavimo pasekmes, o derlius, palyginti su 2013 m., iki 2016 m. išaugo 1,5 karto. Pranešama, kad spartų žemės ūkio gamybos augimą Kryme įtakojo didelės subsidijos iš Rusijos Federacijos biudžeto, atnaujintas ir padidintas žemės ūkio technikos parkas. Ši oficiali statistika prieštarauja pranešimams apie didžiulį Krymo dirbamų plotų susitraukimą – nuo 130 000 hektarų 2013 m. iki vos 14 000 hektarų 2017 m. – ir tuščią kanalą bei išsekusį tvenkinį. 2021 m. vanduo užsakovams buvo tiekiamas nuo trijų iki penkių valandų per dieną. Tais pačiais metais „The New York Times“ citavo aukštus Amerikos pareigūnus, sakiusius, kad Krymo vandens tiekimo užtikrinimas gali būti galimo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą tikslas.

2022 m. prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą, kanalo kontrolę perėmė okupacinė valdžia.

Šaltiniai

Vikiteka: Šiaurės Krymo kanalas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Šiaurės Krymo kanalas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIII (Šalc–Toli). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2013
„Russia fears Crimea water shortage as supply drops“. BBC News. 2014-04-25. Nuoroda tikrinta 2014-04-26.
„Crimea Rice Crop Fails Over Water War With Ukraine“. The Moscow Times. 2014-05-06. Nuoroda tikrinta 2015-03-22.
(PDF). Suarchyvuotas originalas (PDF) 2017-11-07. Nuoroda tikrinta 2019-03-22.
„Государственная поддержка сельского хозяйства - Правительство Республики Крым“. msh.rk.gov.ru. Nuoroda tikrinta 2017-11-03.
„В Минсельхоз Крыма поступило 1200 заявок на получение субсидий на сумму более 1,5 миллиарда рублей — Министерство сельского хозяйства Республики Крым - Правительство Республики Крым“. msh.rk.gov.ru. Nuoroda tikrinta 2017-11-03.
Clara Ferreira Marques (2021-03-19). „Crimea's Water Crisis Is an Impossible Problem for Putin“. www.bloomberg.com. Bloomberg. Nuoroda tikrinta 2021-03-24.
Mansur Mirovalev (2021-05-21). „The devastating human, economic costs of Crimea's annexation“. Al Jazeera.
Cooper, Helene; Barnes, Julian E. (2021-05-05). „80,000 Russian Troops Remain at Ukraine Border as U.S. and NATO Hold Exercises“. New York Times. Nuoroda tikrinta 19 Jan 2022.

[vle-1] Šiaurės Krymo kanalas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIII (Šalc–Toli). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2013

[bbc-2] „Russia fears Crimea water shortage as supply drops“. BBC News. 2014-04-25. Nuoroda tikrinta 2014-04-26.

[3] „Crimea Rice Crop Fails Over Water War With Ukraine“. The Moscow Times. 2014-05-06. Nuoroda tikrinta 2015-03-22.

[4] (PDF). Suarchyvuotas originalas (PDF) 2017-11-07. Nuoroda tikrinta 2019-03-22.

[5] „Государственная поддержка сельского хозяйства - Правительство Республики Крым“. msh.rk.gov.ru. Nuoroda tikrinta 2017-11-03.

[6] „В Минсельхоз Крыма поступило 1200 заявок на получение субсидий на сумму более 1,5 миллиарда рублей — Министерство сельского хозяйства Республики Крым - Правительство Республики Крым“. msh.rk.gov.ru. Nuoroda tikrinta 2017-11-03.

[7] Clara Ferreira Marques (2021-03-19). „Crimea's Water Crisis Is an Impossible Problem for Putin“. www.bloomberg.com. Bloomberg. Nuoroda tikrinta 2021-03-24.

[8] Mansur Mirovalev (2021-05-21). „The devastating human, economic costs of Crimea's annexation“. Al Jazeera.

[NYT2021-May-05-9] Cooper, Helene; Barnes, Julian E. (2021-05-05). „80,000 Russian Troops Remain at Ukraine Border as U.S. and NATO Hold Exercises“. New York Times. Nuoroda tikrinta 19 Jan 2022.