25 26 05 š pl 141 16 51 r ilg 25 43472 š pl 141 28083 r ilg 25 43472 141 28083 Šiaurės Ivo Džima Šiaurės Ivo Džima jap 北

25°26′05″ š. pl. 141°16′51″ r. ilg. / 25.43472°š. pl. 141.28083°r. ilg. / 25.43472; 141.28083

Šiaurės Ivo Džima (jap. 北硫黄島, oficialiai Kita-Iōtō, taip pat Kita-Iwō-jima, Kita-Iōjima 'Šiaurės sieros sala') – toliausiai į šiaurę nutolusi , priklausančių Ogasavaros salynui, sala, esanti 80 km į šiaurę nuo Ivo Džimos. Ji nutolusi 1170 km į pietus nuo Tokijo ir 207 km pietų-pietryčių kryptimi nuo Čičidžimos.

Salos plotas siekia 5,57 km², kranto linijos ilgis – 8 km. Salą sudaro smarkiai erozijos paveiktas Sakagigaminės (榊ヶ峰) stratovulkanas, iškylantys į 792 m aukštį virš jūros lygio (pagal kitus šaltinius, 804 m). Yra dar viena viršukalnė – Šimidzugaminė (清水峰, 665 m). Sala priskiriama Ogasavaros savivaldybei, bet yra negyvenama.

Istorija

Anksčiau saloje gyventa žmonių. Pirmieji gyventojai atsikėlė iš Idzu salų 1889 m. Jie įkūrė Išinomuros (rytuose) ir Nišimuros (vakaruose) kaimus. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui saloje gyveno 103 gyventojai. Karo metu jie buvo evakuoti.

1940 m. tapo Ioto savivaldybės dalimi. 1968 m. tapo Ogasavaros kaimo dalimi, kai salos buvo grąžintos Japonijai.

Šaltiniai

Teikoku’s Complete Atlas of Japan, Teikoku-Shoin Co., Ltd., Tokyo,
http://www.lib.utexas.edu/maps/ams/japan/txu-oclc-6900707-ng54-15.jpg
Neal M. Bowers: "The Mariana, Volcano and Bonin Islands, " in Otis W. Freeman: Geography of the Pacific, 1951, p. 229

[1] Teikoku’s Complete Atlas of Japan, Teikoku-Shoin Co., Ltd., Tokyo,

[2] ttp://www.lib.utexas.edu/maps/ams/japan/txu-oclc-6900707-ng54-15.jpg

[3] Neal M. Bowers: "The Mariana, Volcano and Bonin Islands, " in Otis W. Freeman: Geography of the Pacific, 1951, p. 229