Šiaurinis jūrų liūtas

Eumetopias jubatus
Šiaurinis jūrų liūtas (Eumetopias jubatus)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai ( Animalia) Tipas: Chordiniai ( Chordata) Klasė: Žinduoliai ( Mammalia) Būrys: Plėšrieji žinduoliai ( Carnivora) Pobūris: Ruoniniai ( Pinnipedia) Šeima: Ausytieji ruoniai ( Otariidae) Gentis: Eumetopias ( Eumetopias) Rūšis: Šiaurinis jūrų liūtas ( Eumetopias jubatus)
Binomas
Eumetopias jubatus , 1776
Paplitimas

Šiaurinis jūrų liūtas (Eumetopias jubatus) – ruonių (Pinnipedia) pobūrio jūros žinduolis. Stambiausias tarp ausytuojų ruonių. Minta žuvimis ir galvakojais moliuskais. Per dieną suėda apie 40 kg žuvies.

Išvaizda

Kaip ir visų šeimos atstovų, ryškiai išreikštas lytinis dimorfizmas. Patinų kūnas iki 3,5 m, masė iki 1 tonos, patelės gerokai mažesnės – kūnas iki 2,6 m, o masė iki 320 kg. Tokie lyčių dydžių skirtumai glaudžiai susiję su socialine rūšies organizacija ir išgyvenimo strategija. Visi Ausytieji ruoniai dauginimosi periodu susirenka į gulyklas salų pakrantėse ar priekrančių kekuruose ir tik retsykiais jie pastebimi ant ledo lyčių, kur įsitaiso poilsiui. Šiauriniai jūrų liūtai mėgsta prisirišti prie konkrečių gulyklų tam tikrame regione. Taip yra dėl to, kad jie migruoja palyginus nedideliais atstumais ir ilgiau lieka susiję su sausuma.

Metinis ciklas

Besiilsintys šiaurės jūrų liūtai.

Metiniame šių gyvūnų cikle galima išskirti du periodus – klajoklinį ir gulyklinį. Pasibaigus klajokliniam periodui, kurio metu gyvūnai migruoja ir į krantą išlipa tik pailsėti, prasideda sėslusis reprodukcinis periodas. Jis prasideda ankstyvą pavasarį.

Sėslusis periodas

Pirmaisiais į dauginimosi gulyklas atvyksta lytiškai subrendę patinai sugebantys užsiimti sau teritoriją. Lytiškai patinai subręsta sulaukę penkerių metų, tačiau teritoriją teritoriją haremui sugeba užimti tik būdami 7–8 metų. Kai pagrindinė gulyklos teritorijos dalis išsidalinta, tiesioginės teritorinės kovos baigiasi ir patinai apsiriboja ritualinėmis demonstracijomis palei savo teritorijos ribas. Tokiu metu, paprastai antroje gegužės – pirmoje birželio pusėse atvyksta patelės.

Patinas, patelė ir jauniklis gulykloje.

Dauginimasis

Šiauriniams jūrų liūtams būdinga poligamija, vienas patinas gali apvaisinti kelias pateles. Patinai nesiekia išlaikyti patelių savo teritorijoje ir jos gulykloje pasklinda pagal savo poreikius. Praėjus keletui dienų po patelės atvykimo į gulyklą ji pagimdo vieną ruoniuką. Visiems ūsuotiesiems ruoniams būdinga tai, kad po gimdymo patelės labai agresyviai gina savo gulyklos vietą. Patelės nuo jauniklio nesitraukia iki pat poravimosi, kuris įvyksta 10–12 dienų po gimdymo. Jūrų liūtai jauniklius veda nuo antros gegužės pusės iki liepos pradžios. Poravimasis trunka nuo gegužės pabaigos iki liepos antros pusės. Nuo liepos vidurio gulyklose ima krikti hareminės teritorijos, patelės pasklinda po visą paplūdimį.

Viengungiai

Vasaros metu be reprodukcinių gulyklų susidaro ir taip vadinamos viengungių gulyklos. Jose laikosi jauni patinai ar subrendę patinai, kurie nesugebėjo užimti teritorijos dauginimosi gulykloje, bei seni jūrų liūtai, nesugebantys dalyvauti dauginimesi. Pasibaigus dauginimosi periodui nemažai patinų persikrausto į viengungių zoną.

Paplitimas

Didesnės populiacijos gyvena Beringo ir Ochotsko jūrose, ne tokios gausios prie Aliaskos krantų, Japonijos jūroje. Anksčiau buvo intensyviai medžiojami. Nors šiauriniams jūrų liūtams negresia išnykimas, tai saugoma rūšis. Įrašyti į tarptautinę „IUCN“ ir Rusijos raudonąsias knygas.

Išnašos

1. Šiaurės jūrų liūtai – Lietuvos jūrų muziejus, ekspozicija. Tikrinta 2012 01 19 2011-06-15 iš Wayback Machine projekto.
2. Eumetopias jubatus – IUCN Red List. Tikrinta 2012 01 19 2010-01-11 iš Wayback Machine projekto.
3. СИВУЧ (СЕВЕРНЫЙ МОРСКОЙ ЛЕВ) – Красная Книга Российской Федерации, Tikrinta 2012 01 19 2012-03-14 iš Wayback Machine projekto.

Vikiteka: Šiaurinis jūrų liūtas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.