Šiaulių miesto savivaldybės taryba Šiaulių miesto savivaldybės atstovaujamoji institucija išrinkta 1990 m kovo 24 d Piln

Šiaulių miesto savivaldybės taryba – Šiaulių miesto savivaldybės atstovaujamoji institucija, išrinkta 1990 m. kovo 24 d. Pilnas pavadinimas – Šiaulių miesto Liaudies deputatų taryba, nuo 1990 m. balandžio 18 d. Šiaulių savivaldybės taryba, nuo 1994 m. liepos mėn. Šiaulių miesto savivaldybės taryba.

Teisinis pagrindas

Vietos savivaldos pagrindų įstatymu, priimtu 1990 m. vasario 12 d., Lietuvos savivaldybės suskirstytos į žemesniosios pakopos savivaldybes – apylinkės, gyvenvietės (valsčiai), rajono (apskrities) miestai ir aukštesniosios pakopos savivaldybes – rajonai, apskritys, respublikos miestai. Šiauliams priskirtas aukštesniosios pakopos savivaldybės statusas.

Rinkimai, vadovaujantis Lietuvos SSR Aukščiausiosios Tarybos 1989 m. gruodžio 7 d. priimtu „Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Vietinių liaudies deputatų tarybų rinkimų įstatymu“ vyko pagal mažoritarinę sistemą. Kandidatus kelti galėjo renkamos tarybos teritorijoje esančių visuomeninių, politinių organizacijų, visuomeninių judėjimų rajonų ir miestų organai, taip pat ne mažiau, kaip 100 darbo ar gyvenamosios vietos piliečių susirinkimas. Tai buvo pirmieji laisvi ir demokratiški rinkimai po 1925 m. savivaldybių tarybų rinkimų.

Tarybos nariai

Rinkimuose kandidatus kėlė:

Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio Šiaulių miesto taryba (LPS)
Lietuvos komunistų partija (LKP)
Lietuvos socialdemokratų partijos Šiaulių skyrius (LSDP)
Darbo ir kūrybinių sąjungų kolektyvai

Apygardos Nr.	Vardas, pavardė	Partija	Iškėlusi organizacija	Pastabos
1	Jonas Bartkus	LSDP	LSDP, Projektavimo statybos susivienijimas
2		LKP	Teritorinės vandentiekio ir kanalizacijos valdybos kolektyvas, LPS
3	Zenonas Sabalys	LKP	Lietuvos dailininkų sąjunga
4	Birutė Marija Paplauskienė	nepartinė	LPS
5		nepartinis	LPS
6	Edvardas Žakaris	LKP	LAAS Šiaulių įmones darbuotojai
7	Vilius Puronas	nepartinis	LPS, Lietuvos dizainerių sąjunga
8		nepartinė	LPS
9		nepartinis	Lietuvos architektų sąjunga
11		LKP	Gatvių apšvietimo elektros tinkų profsąjunga
12	Kazimieras Ščeponavičius	LKP	Šiaulių Respublikinė ligoninė	atsistatydino
13		nepartinis	LSDP	nuo gegužės 19 d.
14		LSDP	LSDP, LPS	nuo balandžio 7 d.
15		nepartinė	LPS
16	Valentinas Mazuronis	nepartinis	LPS	nuo balandžio 7 d.
17		nepartinis	Gamybinė dujofikacijos valdyba
18		nepartinė	Respublikinės ligoninės vaikų poliklinika
19	Mykolas Dromantas	LKP	J. Janonio vidurinė mokykla	nuo balandžio 7 d.
20	Mindaugas Končius	LKP	LPS Politechnikumo grupė
21	Algimantas Jakučionis	nepartinis	LPS
22	Vytenis Rimkus	nepartinis	Architektų sąunga, Lietuvos dailininkų sajunga
23.	Teodoras Šimkevičius	LKP	KPI Šiaulių fakulteto LKP pirminė organizacija
24.		nepartinis	ŠPI bendrabučių gyventojai
25		nepartinis	LPS, LSDP
26	Jonas Tručinskas	nepartinis	LPS
27	Arūnas Vasiliauskas	LKP	Švietimo ir mokslo darbuotojų profsąjungos komitetas
28.		LKP	Šiaulių pramonininkų asociacija
29		LKP	Šiaulių miesto invalidų draugija
30	Vytautas Greičiūnas	nepartinis	LPS
31	Alfredas Vilbikas	nepartinis	Viešosios tvarkos apsaugos rėmimo draugija
32		SSKP	Karinio dalinio 06935 partinė organizacija
33		nepartinis	LPS
34		nepartinė	LPS	nuo balandžio 7 d.
35		nepartinis	LPS	nuo balandžio 7 d.
36		nepartinis	LPS
37	Eduardas Balčytis	nepartinis	LPS
38	Kazys Žvirblis	LKP	Šiaulių pramonininkų asociacija
39	Algimantas Černiauskas	LKP	Architektų sajunga	atsistatydino
39		nepartinis	Dailininkų sąjunga	nuo lapkričio 24 d.
40		LKP	4-oji profesinė technikos mokykla
41	Emilija Leviškienė	nepartinė	Šiaulių pramonininkų asociacija
42	Jonas Genys	nepartinis	LPS
43		LKP	Šiaulių pramonininkų asociacija
45	Vaclovas Vingras	LKP	Lietuvos kultūros fondas, Dailininkų sąjunga, Architektų sąjunga
46		LSDP	LSDP, LPS
47		nepartinis	Tremtinių klubas
48	Petras Ivoškus	nepartinis	Tremtinių klubas
49	Algimantas Grakavinas	nepartinis	LPS
50	Vaclovas Tričys	LKP	LPS
51		nepartinis	Šiaulių kooperatyvų bendrovės taryba
52	Rimvydas Tamulaitis	nepartinis	LPS
53	Algirdas Briedis	nepartinis	Lietuvos olimpinio komiteto miesto taryba
54		nepartinis	LPS
55		nepartinis	Respublikinės ligoninės II vaikų poliklinika
56		nepartinis	Tremtinių klubas
57	Sigitas Vaičiulionis	LKP	Lietuvos kultūros fondas
58	Rimantas Kačinskas	nepartinis	Lietuvos architektų sajunga	atsistatydino
59	Alfredas Lankauskas	nepartinis	LPS
60		LSDP	LSDP, LPS
61		nepartinis	LSDP
62	Valentinas Didžgalvis	nepartinis	LPS
64		nepartinis	Projektavimo statybos susivienijimas
65	Rimantas Jonaitis	nepartinis	LPS
66		nepartinis	LPS	atsistatydino
67		LKP	Šaulių pramonininkų asociacija

Rinkimuose 10 ir 63 apygardose deputatai nebuvo išrinkti per kelis turus, o 12, 58 ir 66 apygardose – neįvyko nauji rinkimai, atsistatydinus buvusiems deputatams. Po 1990 m. lapkričio mėn. naujų rinkimų nutarta neberengti ir deputatų vietos liko neužimtos.

Veikla

Valdymo reforma

Taryba į pirmąją sesiją susirinko 1990 m. balandžio 4 d., tarybos pirmininku išrinktas 37 metų „Vairo“ dviračių gamyklos vyriausiojo inžinieriaus pavaduotojas Jonas Tručinskas. Balandžio 11 d. tarybos pirmininko pavaduotoju išrinktas Henrikas Karpavičius, tarybos prezidiumo nariais – Liudgirdas Guzevičius, Rimantas Kazimieras Kačinskas, Mindaugas Končius, Virginija Ladietienė, Valentinas Mazūronis, Vaclovas Tričys, Arūnas Vasiliauskas. Revizijos komisijos pirmininku išrinktas Rimantas Rokas Jonaitis.

1990 m. balandžio 18 d. išrinktas pirmasis Šiaulių miesto meras – 53 metų inžinierius kelininkas Kazimieras Šavinis. Savivaldybės valdyba buvo formuojama 4 mėnesius. Gegužės 21 d. valdybos nariais buvo paskirti meras K. Šavinis, mero pavaduotojas H. Karpavičius (iki 1991 m., vietoje jo tarybos pirmininko pavaduotoju išrinktas M. Končius), deputatai A. Černiauskas ir K. Ščeponavičius (jiems teko atsistatydinti iš tarybos narių) bei vidaus reikalų skyriaus viršininkas Romasis Vaitekūnas. Liepos 26 d. valdybą papildė mero pavaduotojas R. Janušas (1993 m. mirė), valdybos sekretorius Sigitas Kauneckas (nuo 1991 m. liepos mėn. Reda Briliuvienė) ir Švietimo skyriaus vedėja Giedrė Čepaitienė.

Rugsėjo 22 d. pertvarkyta savivaldybės valdybos padalinių struktūra, išplėstos skyrių funkcijos. Tačiau atsirado konfrontacija tarp tarybos prezidiumo ir valdybos, tarp tarybos pirmininko ir mero, nes įstatymu nebuvo atribotos atstovaujamosios ir vykdomosios valdžių funkcijos.

1990 m. rugpjūčio 27 d. įkurta Sąjūdžio nuosaikiųjų deputatų frakcija, kuri vėliau tapo pagrindu konservatorių frakcijos ir partijos skyriui Šiauliuose. Gruodžio 28 d. įsteigta antroji – Kultūros bendrijos deputatų frakcija.

1991 m. kovo 2 d. mero pavaduotoju ekonomikai paskirtas statistikos skyriaus viršininkas Arvydas Salda, kurio iniciatyva pradėta valdymo sistemos pertvarka, pradėtos diegti informacinės technologijos, sukurtos pirmosios duomenų bazės.

Savivaldybės policija

1990 m. spalio 4 d. priimtas tarybos sprendimas įsteigti savivaldybės policiją, kurios struktūra ir veiklos principai iš esmės skyrėsi nuo buvusios tarybinės milicijos. Įsteigtos Gubernijos, Prūdelio, Dainų ir Lieporių policijos nuovados. Tai buvo pirmoji savivaldybės policija Lietuvoje. Tik gruodžio 11 d. buvo priimtas Policijos įstatymas, pagal kurį pradėtos organizuoti savivaldybių policijos ir kitose savivaldybėse. 1993 m. įsteigtos Rėkyvos ir Zoknių nuovados.

1990 m. miesto vidaus reikalų skyriuje dirbo 362 darbuotojai, iš jų 164 karininkai, o 1995 m. miesto policijos komisariate dirbo jau 648 policininkai, iš jų 340 valdininkų. Miesto policijos komisariatui vadovavo R. Vaitekūnas, jį paskyrus vidaus reikalų ministru, nuo 1993 m. sausio 7 d. vyriausiuoju komisaru paskirtas . Deja, netrukus policijos struktūros vėl pradėtos centralizuoti, panaikintas jų pavaldumas savivaldybei.

Ryšiai su užsieniu

1991 m. SSRS agresijos metu miesto tarybos vadovai sutarė su specialiojo dalinio vadu, kad Šiauliuose agresija nebus plėtojama. Netrukus po sausio įvykių užsimezgė glaudūs ryšiai su užsienio savivaldybėmis. Miestais partneriais tapo (Nyderlandai) ir Kristianstadas (Švedija). 1992 m. įsteigtas savivaldybės užsienio ryšių skyrius. Tais metais atnaujinti partnerystės santykiai su Piarnu (Estija), norą bendradarbiauti pareiškė Zelenogradas (Rusija) ir Omaha (JAV). 1993 m. partnerystės ryšiai užmegzti su (Danija) ir Čenstochova (Lenkija).

Valdžios krizė

1991 m. rugsėjo 22 d. iškilmingai paminėtos miesto teisių suteikimo Šiauliams 200-osios metinės. Tačiau lapkričio 9 d. tarybos posėdyje dar labiau paaštrėjo konfrontacija tarp tarybos ir valdybos, kuri buvo apkaltinta neveiklumu, iniciatyvų žlugdymu. Lapkričio 12 d. pratęsus sesiją buvo atleisti ir tarybos pirmininkas J. Tručinskas, ir meras K. Šavinis. Lapkričio 21 d. tarybos pirmininku išrinktas A. Lankauskas, gruodžio 5 d. miesto meru paskirtas A. Salda. Mero pavaduotojais paskirti K. Šavinis ir ekonomistė Vida Stasiūnaitė. Valdybos nariais tapo ir kai kurių skyrių vadovai.

Į rinkos ekonomiką

1992–1993 m. iš Rusijos karinių pajėgų perimtas Zoknių oro uostas. Iš pradžių jo turtas buvo perduotas susisiekimo ministerijai, vėliau krašto apsaugos ministerijai, tačiau „sargai“ pirmieji pradėjo naikinti tai, ką netgi labai geros būklės paliko rusų kariškiai. Todėl savivaldybė 1993 m. balandžio 16 d. įsteigė savo įmonę „Šiaulių aerouostas“, o gegužės 27-28 d. surengė tarptautinę konferenciją dėl laisvosios ekonominės zonos steigimo oro uosto teritorijoje. Baigiantis kadencijai, 1995 m. kovo 31 d. pasirašyta sutartis su koncernu „Philips“ dėl Zoknių aerouosto rekonstrukcijos. Darbai buvo atlikti, deja, kitiems planams pasipriešino tuometinė šalies valdžia.

1991 m. vasario 28 d. priėmus Valstybinio turto privatizavimo įstatymą, pirmosios buvo parduotos prekybos ir paslaugų įmonės. Iki tarybos kadencijos pabaigos pilnai arba iš dalies buvo privatizuota per 150 miesto įmonių bei 200 kitų objektų. Jau 1992 m. miesto valdyboje buvo užregistruota 5351 įmonė, iš kurių tik 3,3 proc. buvo valstybinės, 11,9 proc. akcinės bendrovės, 1374 – naujos. 1995 m. sausio 1 d. mieste veikė 5876 įmonės, iš jų 84 valstybinės, 915 akcinės bendrovės, 4832 individualios įmonės. Įsisteigė du šiaulietiški bankai – „Šiaulių bankas“ (1992 m. vasario 17 d.) ir bankas Snoras (1992 m. vasario 12 d. įsteigtas kaip Šiaulių krašto bankas).

Miesto vadovai

1990–1991 m. Šaulių savivaldybės tarybos pirmininkas Jonas Tručinskas. Meras Kazimieras Šavinis.
1991–1995 m. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos pirmininkas Alfredas Lankauskas. Meras Arvydas Salda.

Nuorodos

Oficiali svetainė 2021-01-26 iš Wayback Machine projekto.