Šenčūras slovėn Šenčur senesniuose šaltiniuose Šentjur vok Sankt Georgen arba Sankt Georgen im Felde miestas Slovėnijoje

Šenčūras (slovėn. Šenčur, senesniuose šaltiniuose Šentjur,vok. Sankt Georgen arba Sankt Georgen im Felde) – miestas Slovėnijoje, centrinėje šalies dalyje, Krajinos regione; savivaldybės administracinis centras. Stovi Šv. Jurgio bažnyčia.

Šenčūras slovėn. Šenčur
Miesto panorama

Šenčūras 46°14′34″ š. pl. 14°25′5″ r. ilg. / 46.24278°š. pl. 14.41806°r. ilg. / 46.24278; 14.41806 (Šenčūras)

Laiko juosta: () ------ vasaros: ()

Valstybė	Slovėnija
Savivaldybė

Gyventojų (2011)	3 121

Pavadinimo kilmė

Vaizdas iš šiaurės

Skulptūra nišoje

Šv. Jurgio bažnyčia

Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose buvo paminėta de Sancto Georio vietovė 1221 m.

Pats miesto pavadinimas kilęs iš slovėniško šent Jur, lietuviškai šventasis Jurgis. Vokiškai žinomas kaip Sankt Georgen (im Felde).

Istorija

Šenčūro apylinkėse gyventa jau nuo vėlyvosios antikos laikų. Archeologinių kasinėjimų metu rastas romėnų sarkofagas, datuojamas IV a. Viduramžių šaltiniuose Šenčūras minimas 1221 m. sąsajoje su riteriu Frydrichu iš Šenčūro (Fridericus de Sancto Georio).

Sportas

Futbolas

NK Šenčur futbolo klubas.
„Sport Park“ stadionas.

Šaltiniai

Intelligenzblatt zur Laibacher Zeitung, no. 141. 24 November 1849, p. 7.
Leksikon občin kraljestev in dežel zastopanih v državnem zboru, vol. 6: Kranjsko. 1906. Vienna: C. Kr. Dvorna in Državna Tiskarna, p. 56.
Jakič, Ivan. 1997. Vsi slovenski gradovi: leksikon slovenske grajske zapuščine. Ljubljana: DZS, p. 324.
Snoj, Marko. 2009. Etimološki slovar slovenskih zemljepisnih imen. Ljubljana: Modrijan and Založba ZRC, p. 408.
Kastelic, Jože. 1998. Simbolika mitov na rimskih nagrobnih spomenikih: Šempeter v Savinjski dolini. Ljubljana: Slovenska matica, p. 154.

Nuorodos

Šenčur at Geopedia 2017-07-29 iš Wayback Machine projekto.

[Intelligenz-1] Intelligenzblatt zur Laibacher Zeitung, no. 141. 24 November 1849, p. 7.

[Leksikon-2] Leksikon občin kraljestev in dežel zastopanih v državnem zboru, vol. 6: Kranjsko. 1906. Vienna: C. Kr. Dvorna in Državna Tiskarna, p. 56.

[Jakic-3] Jakič, Ivan. 1997. Vsi slovenski gradovi: leksikon slovenske grajske zapuščine. Ljubljana: DZS, p. 324.

[4] Snoj, Marko. 2009. Etimološki slovar slovenskih zemljepisnih imen. Ljubljana: Modrijan and Založba ZRC, p. 408.

[5] Kastelic, Jože. 1998. Simbolika mitov na rimskih nagrobnih spomenikih: Šempeter v Savinjski dolini. Ljubljana: Slovenska matica, p. 154.