Šelda

Šeldė
Keltas per Šeldę Rytų Flandrijoje
Ilgis	350 km
Baseino plotas	21 860 km²
Vidutinis debitas	120 m³/s
Ištakos	Esnas
Žiotys	Šiaurės jūra
Šalys	Prancūzija, Belgija, Nyderlandai

Šeldė (ol. Schelde, pranc. Escaut) – upė Vakarų Europoje. Prasideda šiaurės Prancūzijoje, Aukštutinėje Prancūzijoje, Esno departamente, prie Gui kaimelio. Teka į šiaurės rytus lygumomis, kerta Belgijos teritoriją. Žemupyje smarkiai vingiuoja, sudaro meandras. Pačiame pietvakariniame Nyderlandų pakraštyje įteka į Šiaurės jūrą, sudaro dvi plačias estuarijas – Vakarų Šeldę ir Rytų Šeldę.

Svarbiausi intakai: Skarpas, Dandras, Lisas, Rupelis. Šeldė kanalų sistema sujungta su Sena, Soma, Masu. Upė vandeninga, žemupyje iki Gento jaučiami jūros potvyniai (amplitudė žiotyse iki 3,8 m). Žemupyje įrengtos nuo potvynių saugančios dambos. Laivuojama nuo Kambrė, o jūrų laivai pasiekia Antverpeną. Prie Šeldės įsikūrę miestai: Kambrė, Valansjenas (Prancūzija), Turnė, , Gentas, , Antverpenas (Belgija), , Flisingenas (Nyderlandai).

Upės pavadinimas kilo iš germanų kalbų, ir reiškia seklią upę. Šeldės delta jau Romos laikais buvo strateginis laivyno postas keliaujant į Britaniją. III a. teritoriją užvaldė frankai ir pradžioje ten veikė kaip piratai. Viduramžiais prie Šeldės iškilo vienas svarbiausių Europos uostų Antverpenas.

Šaltiniai

1. http://slovari.yandex.ru/dict/bse/article/00090/72500.htm