55 45 01 š pl 23 47 47 r ilg 55 75017 š pl 23 796407 r ilg 55 75017 23 796407 Šeduvos dvarasDvaro rūmai 2009 m Vieta Šed

55°45′01″š. pl. 23°47′47″r. ilg. / 55.75017°š. pl. 23.796407°r. ilg. / 55.75017; 23.796407

Šeduvos dvaras
Dvaro rūmai 2009 m.
Vieta	Šeduva, Radviliškio rajonas
Įkurtas	XVIII a.
Bajorų giminės
Pastatų būklė	Rūmai be stogo nuo 2005 m. gaisro

Šeduvos dvaras (arba Raudondvario dvaras) – dvaras Radviliškio rajone, Raudondvario kaime.

Istorija

Šeduva buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio dvaras, vėliau tapęs privačia valda. 1792 m. paskutinis Šeduvos seniūnijos valdytojas Stanislovas Poniatovskis su Šeduvos miestiečiais pasirašė sutartį, pagal kurią miestiečiai mokėjo dvarui 3579 auksinų činšo mokestį.

1798 m. iš S.Poniatovskio dvarą ir žemes nupirko baronas (vok. Theodor von Ropp). Jis nepripažino Šeduvos miesto gyventojų teisės mokėti mokestį ir pareikalavo, kad miesto gyventojai dvare eitų lažą. Miestiečiai nusprendė ginti savo teises teisme. Po ilgo bylinėjimosi ir Vyriausiajame teisme byla pateko į Rusijos valstybės Senatą. 1812 m. Senate buvo priimtas sprendimas pripažinti anksčiau Šeduvos miestui suteiktas privilegijas. Pralošęs bylą, baronas T.Ropas, negalėdamas pakęsti miesto kaimynystės, Šeduvoje buvusio dvaro pastatus nugriovė.

Naujojo dvaro pastatus T.Ropas pastatė apie 2 km nuo miestelio, prie Daugyvenės upės. Naujoje vietoje įkurtą dvarą pavadino Raudondvariu. Pastatų išsidėstymą dvaro teritorijoje lėmė dvaro kelių bei vandens telkinių išsidėstymas.

1820 m. dvarui priklausė šios gyvenvietės (skliausteliuose – lenkiški pavadinimai):

Alksnupiai (Olksnupie)
Amalija (Emalija; palivarkas)
Baukai (Bowkie)
Bebrujai (Bobruie)
Derveliai (Dervele)
Draumėnai (Drowmiany)
Gimbogala (Gimbogala)
Jasvilaičiai (Jasiulaycie)
Kauksnujai (Kauksnuje)
Kreivokiškis (Kreiwokiszki; palivarkas)
Liaudiškiai (Laudyszki; palivarkas ir kaimas)
Mažaičiai (Mażaycie; palivarkas)
Medikoniai (Medykany)
Paežeriai (Poieziory)
Pakalniškiai (Pakalniszki)
Pavartyčiai (Powartycze)
Puipiai (Puipy; palivarkas ir kaimas)
Radviloniai (Radwilany; palivarkas)
Raginėnai (Roginiany)
Raudondvaris (Czerwony Dwor)
Šaukoniai (Saukiany)
Šeduva (Szadow; miestas)
Šileikoniai (Syleykany)
Šniukoniai (Sznukany)
Vaidulioniai (Woydziulany)
Vėriškiai (Weryszki)
Žybartai (Zyborty)
Žilioniai (Zylany)

Dvaro užribyje 1820 m. buvo šios gyvenvietės:

Arimaičių, Rimaičių (Rymayc)
Aukštelkių (Auksztolok)
Bačiūnų (Buczun)
Burbiškio (Burbiszek)
Butėnų (Butan)
Čelkių (Czelk)
Dargužių (Darguż)
Dovainiškio (Dewoniszek)
Dulkiškių (Dulkiszek)
Januškonių (Januszkan)
Jasaičių (Jasauc)
Karklaičių (Karklaic)
Kaulališkių (Kaulaliszek)
Kleboniškių (Plebanii Szadowskiey)
Kurklių (Kurkli)
Maldžiūnų (Maldziun)
Paobelių (Poabel)
Prastavonių (Przestowian)
Sliekių (Slek)
Stūriškių (Sturyszek)
Vardukšnių (Worduksan)

Nuo 1854 m. dvarą valdė baronas (vok. Otto von Ropp). Dvare buvo Ropų giminės archyvas, XVIII a. surinktų paveikslų galerija (net Ticiano kūrinių).

1940 m. dvaras buvo nacionalizuotas, jį suniokojo sovietinė kariuomenė, karo metais nukentėjo meno vertybės.

1959 m. dvare įsikūrė Žemės ūkio technikumas. Pirmuoju jo direktoriumi buvo paskirtas L.Pilkauskas. 1969 m. technikumas perorganizuotas į Šeduvos tarybinį ūkio technikumą. 1991 m. tapo Aukštesniąja žemės ūkio mokykla. Šiuo metu Šeduvos technologijų ir verslo mokykla įsikūrusi naujame pastate šalia dvarvietės.

Nuorodos

Vikiteka: Šeduvos dvaras – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Dvaro puslapis "Facebook" tinkle
Raudondvario dvaro sodyba (Kultūros vertybių registras)
[1] 2007-08-07 iš Wayback Machine projekto.

2005 m