Šaunamasis ginklas rankinis ginklas kuris sprogimo suspaustų dujų pvz oro slėgio ar stangraus elemento įtempimo jėga pal

Šaunamasis ginklas – rankinis ginklas, kuris sprogimo, suspaustų dujų (pvz., oro) slėgio ar stangraus elemento įtempimo jėga paleidžia sviedinį (kulka, šratas, strėlė ar kt.) arba kenksmingas dirginančias medžiagas.

Šaunamieji ginklai paprastai skirstomi į šaulių ginklus ir artilerijos ginklus.

Šaunamaisiais ginklais paprastai nelaikomi tokie stambūs ginklai, kaip raketos ir reaktyviniai sviediniai ir jų leistuvai, torpedos ir torpedų aparatai, nors kalbant apie juos naudojamas žodis šauti.

Šiame straipsnyje bent dalis informacijos yra pasenusi.
Jeigu galite, atnaujinkite informaciją ir ištrinkite šį pranešimą.

Lietuvos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme nuo 2008 m. birželio 21 d. lankai ir arbaletai nebus laikomi šaunamaisiais ginklais. Dabar dar galiojančiame variante šaunamaisiais ginklais jie laikomi. Šiame įstatyme tiesiogiai neminima, ar artilerijos pabūklai, raketų leistuvai priskiriami šaunamiesiems ginklams.

Įprastinė lietuviška sąvoka šaunamasis ginklas nesutampa su anglišku terminu small firearm ir rusišku огнестрельное оружие, kur abu reiškia 'parakinis šaunamasis ginklas'.

Šaunamųjų ginklų paskirtis

Šaunamieji ginklai skirti:

Paveikti taikiniui:
- mechaniškai – kulkos, šrato, strėlės ar panašaus kaunančio elemento:
  - kinetine energija (didžioji dalis šaunamųjų ginklų)
  - kaunančio elemento sprogimo energija (ginklai, šaudantys granatomis)
- chemiškai – kai naudojami užnuodyti kaunantys elementai arba šūvio metu išsviedžiamos nuodingos dujos ar milteliai
- termiškai – iššauna padegamąjį mišinį (pvz., vienkartiniai parakiniai liepsnosvaidžiai).
- migdomai – tokie ginklai paprastai naudoja specialius švirkštus, kurie iššauti pataikę gyvūnui ar žmogui suleidžia migdomųjų dozę.
Signalizavimui:
- šviesa (, ginklai, naudojantys trasuojančius šaudmenis)
- dūmais (signaliniai pistoletai, ginklai, naudojantys trasuojančius šaudmenis)
- garsu (startiniai pistoletai, senovėje lankai, naudoję švilpiančias strėles)
Dūmų uždangos statyti (ginklai, galintys iššauti dūminius šaudmenis)

Pagrindinės šaunamųjų ginklų grupės

Parakiniai šaulių ginklai – šūviui naudojantys parako (ar panašios medžiagos) degimo energiją. Šiai grupei nepriklauso pirotechniniai įtaisai su parako užtaisais (, ir pan.), parakinės granatos.
- pistoletai ir revolveriai
- šautuvai ir karabinai, tame tarpe – šturmo šautuvai (automatai)
- kulkosvaidžiai ir gatlingai
- pistoletai-kulkosvaidžiai
- granatsvaidžiai
- lengvieji liepsnosvaidžiai (naudojantys parako užtaisus)
Pneumatiniai ginklai – šūviui naudojantys suspaustų dujų (oro, CO₂) energiją, kuri išsviedžia kulką ar kitokį sviedinį.
- pneumatiniai pistoletai
- pneumatiniai šautuvai
- liepsnosvaidžiai (svaidymui naudojantys suspaustas dujas)
Dujiniai (šaunamieji) ginklai – iššaunantys dujų čiurkšlę, kurią išstumia suspaustos dujos nešiklės. Dujinės granatos ir dujų bei aerozoliniai balionėliai nėra dujiniai šaunamieji ginklai.
Templiniai ginklai – naudojantys įtempto stangraus elemento (lanko, rečiau – templės) energiją.
- lankai
- arbaletai
- laidynės
Parakiniai artilerijos ginklai – šūviui naudoja parako ar panašios svaidomosios medžaigos užtaisus.
- patrankos ir haubicos
- minosvaidžiai
- reaktyviniai leidimo įrenginiai – reaktyvinių sviedinių ir raketų leistuvai
Kiti šaunamieji ginklai
- Bombosvaidžiai – laivų pabūklai, iššaunantys .
- Torpedų aparatai
- šaudantys inžineriniai šaudmenys – parako užtaisu iššaunantys kaunamuosius elementus (šratus, strėliukes ir pan.), išmetantys padegamojo mišinio čiurkšlę (liepsnosvaidiniai fugasai), išsviedžiantys pagrindinį šaudmenį (šokinėjančios minos, iššaunančios į orą skeveldrinį užtaisą) ir pan.

Pagal užtaisymo ir šaudymo tipą (šaulių ginklų klasifikacija):

Automatiniai šaunamieji ginklai – Tokie ginklai po kiekvieno šūvio užsitaiso automatiškai, jei dėtuvėje yra šovinių, vieną kartą nuspaudus nuleistuką, galima iššauti šūvių seriją.
Savitaisiai šaunamieji ginklai (kitaip dar pusiau automatiniai šaunamieji ginklai, pusautomačiai šaunamieji ginklai) – Iššovę ginklai užsitaiso automatiškai, jei dėtuvėje yra šovinių, bet vienu nuleistuko paspaudimu iššauna vieną kartą.
Pertaisomi šaunamieji ginklai (kitaip dar dėtuviniai šaunamieji ginklai) – Dėtuvę turintys ginklai, kuriuos po kiekvieno šūvio reikia užtaisyti ranka patraukus svirtelę (ar atlikus panašų užtaisantį veiksmą), kas pašalina iššautą tūtelę, iš dėtuvės įstumia į lizdą naują šovinį, užveda kovinę spyruoklę.
Vienašūviai šaunamieji ginklai – Ginklai su vienu ar keliais vamzdžiais be šovinių dėtuvės, kuriuos prieš kiekvieną šūvį reikia užtaisyti ranka įdedant šovinį į šovinio lizdą ar užtaisymo mechanizmą.

Revolveris Nagant M1895
Savitaisis pistoletas PM
Savitaisis pistoletas Heckler & Koch USP
Pistoletas-kulkosvaidis PPS-43
Pistoletas-kulkosvaidis SD3
Mosino šautuvas 1891/30
Savitaisis karabinas SKS
Automatas
Snaiperinis šautuvas Heckler & Koch PSG-1
Prieštankinis šautuvas PTRS-41
Lengvasis kulkosvaidis RPK-74
Universalusis kulkosvaidis PK
Universalusis kulkosvaidis MG3
Reaktyvinis granatsvaidis RPG-29
Pneumatinis šautuvas Weihrauch HW77
Signalinis pistoletas
Liepsnosvaidis MO wzór K
Šiuolaikinis medžioklinis arbaletas
Šiuolaikinis lankas

Nuorodos

LR Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas

Vikiteka: Šaunamasis ginklas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Kurapka E.V. ir kt. (2006) Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas baudžiamosios teisės ir kriminalistikos kontekste. In: Jurisprudencija. Mokslo darbai. 2006 7(85); 16-23

[1] LR Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas