Šarkuva

Šarkuva arba Lesnojus (vok. Sarkau, nuo 1946 m. rus. Лесной) – gyvenvietė Rusijoje, Kaliningrado srities vakarinėje dalyje, Zelenogradsko rajone, Kuršių nerijoje, nuo 2005 m. Kuršių Nerijos kaimo gyvenvietės kaimas 10 km į šiaurės rytus nuo Zelenogradsko.

Šarkuva Lesnojus vok. Sarkau rus. Лесной
Miestelio centras
Šarkuva Lesnojus 55°00′46″š. pl. 20°36′58″r. ilg. / 55.0127684°š. pl. 20.6160164°r. ilg. / 55.0127684; 20.6160164 (Šarkuva)
Laiko juosta: ()
Valstybė	Rusija
Sritis	Kaliningrado sritis
Rajonas	Zelenogradsko rajonas
Įkūrimo data	1372 m.
Gyventojų (2011)	425
Pašto kodas	238534
Tel. kodas	+7 401 50
Tinklalapis	kursh-ms.ru
Vikiteka	Šarkuva Lesnojus

Istorija

Sembos žemės kaimo pavadinimas Zarkawe, Sarkava kuršiškos kilmės.1715 m. gyvenvietę užpustė smėlis, naujoji įsikūrė kiek į pietus. 1818–1871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Karaliaučiaus apygardos Žuvininkų apskrities, nuo 1939 m. kovo 27 d. Sembos apskrities kaimas.1946 m. balandžio 7 d. – rugsėjo 6 d. Kranco rajono, vėliau Zelenogradsko rajono kaimas, 1947 m. – 2005 m. Rybačio apylinkės kaimas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1818–1939 m.	Žuvininkų apskritis	Karaliaučiaus apygarda
1939–1945 m.	Sembos apskritis	Karaliaučiaus apygarda
1945–1946 m.	Rytų Prūsija	TSRS
1946–1946 m.	Kranco rajonas	TSRS
1947–2008 m.	Rybačio apylinkė Zelenogradsko rajonas	Kaliningrado sritis
nuo 2008 m.	Kuršių Nerijos kaimo gyvenvietė Zelenogradsko municipalinis rajonas	Kaliningrado sritis

Nerijoje veikia Kuršių nerijos nacionalinis parkas. Netoli į pietus nuo kaimo yra siauriausia Kuršių nerijos vieta.

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1910 m. ir 2011 m.
1910 m.	1933 m.	1939 m.	2002 m.	2011 m.^sur.
511	645	705	410	425
Demografinės raidos histograma

Literatūra

• Grasilda Blažiene: Hydronymia Europaea, Sonderband II, Die baltischen Ortsnamen. Wolfgang Schmid Hrsg., Steiner Verlag Stuttgart 2000.
• G. Gerullis: Die altpreußischen Ortsnamen. Berlin, Leipzig 1922.
• Губин А.Б. Топонимика Калининграда. Реки и водоемы // Калининградские архивы. – Калининград, 2007. – Вып. 7. – С. 197–228.
• Населенные пункты Калининградской области: краткий спр. / Ред. В.П. Ассоров, В.В. Гаврилова, Н.Е. Макаренко, Э.М. Медведева, Н.Н. Семушина. – Калининград: Калинингр. кн. изд-во, 1976.
• Населенные пункты Калининградской области и их прежние названия = Ortsnamenverzeichnis Gebiet Kaliningrad (nordliches Ostpreussen) / Сост. Е. Вебер. – Калининград: Нахтигаль, 1993.

Išnašos

1. Vilius Pėteraitis. Mažosios Lietuvos ir Tvankstos vietovardžiai = Die Ortsnamen von Kleinlitauen und Twanksta: jų kilmė ir reikšmė. Vilius Pėteraitis; Mažosios Lietuvos fondas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997.
2. Lietuviški tradiciniai vietovardžiai: Gudijos, Karaliaučiaus krašto, Latvijos ir Lenkijos. 2012-04-14 iš Wayback Machine projekto. Patvirtintas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos protokoliniu nutarimu 1997 m. gegužės 25 d. Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. 2002.
3. Палмайтис Л. Предложение по научной русификации исконных наименований перешедшей в состав России северной части бывшей Восточной Пруссии / Л. Палмайтис; Европейский институт рассеянных этнических меньшинств. – Б. м.: Б.и., 2003. c. 33 2012-02-09 iš Wayback Machine projekto.
4. Šarkuva GenWiki
5. Žuvininkų apskrities kaimų sąrašas (1910 m.) vok.
6. Sembos apskrities kaimų sąrašas (1939 m.) vok.

Nuorodos

• Lesnojus bankgorodov.ru