Šakti

Šaktė (skr. शक्ति = IAST: śakti „galia“), hinduizme – iš savęs besireiškianti, savimoninga ir savaveiksmė dieviškoji dinamiška galia, pirmapradė visuotinė energija. Šaktė yra pirmapradė kosminė energija, kuri persmelkia visą visatą. Šakti yra ne tik atsakinga už visatos kūrybą, bet ir už visus joje vykstančius virsmus. Paprastai vaizduojama kaip dievo sutuoktinė, įkūnijanti jo galią, nors gali būti ir savarankiška esybė, kuri šaktizme tapatinama su Dieviškąja Motina (Deive) ir Brahmano prigimtimi (prakrite). Šaktė reiškiasi įvairių deivių pavidalais – tiek maloningais (pvz., Syta, Sarasvatė, Lakšmė, Parvatė, Radha), tiek tūžmingais (pvz., Kali, Durga, mahavidjos). Maloningosios šaktės hipostazės vaizduojamos kaip nuolankios ir meilios dievų-sutuoktinių žmonos, o tūžmingos – kaip nepriklausomos, griaunančios dievybės, laužančios visuomenės normas. Nuožmiosios, išreiškiančios dinamiškesnes Šaktės apsaugos ir blogio sunaikinimo galias, reprezentuoja hinduistų visuomenės antimodelius ir priverčia atsidavusiuosius stovėti tamsiosios Dievystės pusės akivaizdoje. Tiesa, tiek nuožmiosios, tiek maloningosios šaktės turi ir sau priešingų savybių.

, vienos iš šaktės apraiškų, ženklas (jantra)

Liaudies religijoje (kaimiškose vietovėse) šaktė suvokiama per vietines deives-globėjas, kurios gina sakralines vietovės ribas, įveikia ligas, dovanoja derlių, padeda susirasti sutuoktinį ar darbą, ir yra lengvai prieinamos, nes rūpinasi paprastais žmonių reikalais, o ne išvadavimu.

Jos kundalinės energija išlaisvina įsipainiojusias būtybes iš samsaros rato. Šakti egzistuoja svātantrya būsenoje ir yra visiškai nepriklausoma.Šaktizmo pasekėjai ją garbina kaip aukščiausią būtybę, tačiau kitose hinduizmo kryptyse, kaip antai šaivizmo ir vaišnavizmo Šaktę įkūnija veikliąją purušos moteriškąją energiją praktitę. Puruša atitinkamai yra Šiva ir Višnus tose kryptyse. Višnaus žmona yra Lakšmė, tuo tarpu Šivos – Parvatė.

Išnašos

1. Sacred Sanskrit words, p.111
2. Kazimieras Seibutis. šaktė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXII (Sko–Šala). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012
3. The Shambhala Encyclopedia of Yoga, p.270
4. Ibid, p.162