Šakniškoji jaunabudė

Šakniškoji jaunabudė
(Hebeloma radicosum)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Grybai ( Fungi) Skyrius: Papėdgrybūnai ( Basidiomycota) Klasė: Papėdgrybiai ( Basidiomycetes) Eilė: Agarikiečiai ( Agaricales) Šeima: Nuosėdiniai ( Cortinariaceae) Gentis: Jaunabudė ( Hebeloma) Rūšis: Šakniškoji jaunabudė ( Hebeloma radicosum)
Index Fungorum

Šakniškoji jaunabudė (Hebeloma radicosum) – nuosėdinių šeimos nevalgomas grybas.

Išvaizda

Kepurėlė 7 – 15 cm skersmens, stora ir mėsinga, iš pradžių pusiau apvali, vėliau paplokščia. Jaunų grybų kepurėlės kraštai užlinkę žemyn ir kartais apkibę išnaros likučiais. Luobelė sausu oru šiek tiek blizganti, drėgnu oru gleivėta. Be to, ją dengia tamsesnės įaugusių žvynelių dėmės. Kotas pilnaviduris, 10-15 cm ilgio, prie pagrindo sustorėjęs ir baigiasi šaknies pavidalo atauga, aukščiau rinkio apžėlęs pūkeliais, žemiau rinkio plaušeliais arba žvyneliais. storas mėsingas, padengtas koncentriškais žvynelių ratais. Lakšteliai tankūs, vingiuotais pakraštėliais, dažniausiai laisvi. Trama kompaktiška balkšva, skleidžia stiprų karčiųjų arba marcipanų kvapą, skonis iš pradžių švelnus, vėliau įgauna šiek tiek kartumo.

Spalvos ir formos kaita: kepurėlės spalva įvairuoja nuo baltos iki šviesiai rudos. Lakšteliai iš pradžių balsvi, vėliau įgauna kakavos rudumo atspalvį. Koto dalis žemiau rinkio apžėlusi įvairaus didumo žvyneliais.

Augavietė

Šis grybas ypač mėgsta bukų miškus, kur dažnai auga ant kamienų ir kelmų pagrindo.

Sezonas: liepa - spalis

Sinonimai: Pholiota radicosa, Myxocybe radicosa.

Literatūra

• Didysis gamtos vadovas „Grybai“ išsamus grybų ir jų rinkimo žinynas, „Mūsų knyga“, 2004 m., (116 psl.)