Čulalongkornas

Čulalongkornas taj. จุฬาลงกรณ์
Siamo karalius
Karalius Čulalongkornas
Čakri dinastija
Karaliaus monograma
Visas vardas	Phra Chula Chom Klao Chao Yu Hua
Gimė	1853 m. rugsėjo 20 d. Bankoke,  Tailandas
Mirė	1910 m. spalio 23 d. (57 metai) Bankoke,  Tailandas
Tėvas
Motina
Sutuoktinis (-ė)	ir kt.
Vaikai	33 sūnūs ir 44 dukterys
Tailando karalius
Pirmtakas	(Rama IV)
Įpėdinis	(Rama VI)
Vikiteka	Čulalongkornas
Parašas

Čulalongkornas, arba Rama V (Chulalongkorn, taj. จุฬาลงกรณ์; 1853 m. rugsėjo 20 d. – 1910 m. spalio 23 d.) – penktasis Siamo (dabartinio Tailando) karalius, kilęs iš , valdęs 1868–1910 m. Siamo karalystės gyventojams jis buvo žinomas kaip Phra Buddhachao Luang (พระพุทธเจ้าหลวง – Karališkasis Buda).

Jo valdymo laikotarpis pasižymėjo Siamo modernizavimu. Čulalongkornas reformavo valstybės valdymą, savivaldą ir ginkluotąsias pajėgas. Tai, kad Siamas išliko nepriklausomas, kai visos kitos regiono valstybės tapo Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos kolonijomis laikoma juo nuopelnu. Kaip ir jo tėvas pavyzdžiu laikė Vakarus ir reformas vykdė remdamasis Vakarų valstybių, ypač britų, modeliais.

Jam valdant buvo įvestas Tajų saulės kalendorius.

Su Rusijos caru Nikolajumi II Peterburge 1897 m.

Biografija

Gimė 1853 m. Didžiuosiuose Bankoko rūmuose. Čulalongkornas buvo pirmasis karalienės Debsirindros ir karaliaus Mongkuto sūnus. Karalius Mongkutas su kitomis mažesnio rango sutuoktinėmis jau turėjo vaikų. Kaip ir kitiems jo broliams ir seserims tėvas Čulalongkornui suteikė platų modernų išsilavinimą, samdė jiems mokytojus vakariečius, tokius kaip , kuri jį mokė 1862-1867 m. 1866 m. jis pagal karališkąją tradiciją šešiems mėnesiams buvo atiduotas lavintis į budistų vienuolyną.

Karalius Rama IV, kuris buvo didelis astronomijos mėgėjas, pats paskaičiavo Saulės užtemimo datą ir vietą - jis turėjo matytis 1868 m. rugpjūčio 18 d. nedideliame kaime pietų Siame, netoli Chuachino. Įvykį stebėjo pats karalius su visa šeima ir rūmų astronomais prancūzais. Kelionėje į pietus RAma IV susirgo maliarija ir grįžęs į Bankoką netrukus mirė.

Karaliumi Čulalongkornas tapo būdamas tik 15 metų, dėl to iki 1873 m. už jį valdė regentas Chao Phraya Si Suriyawong. Ateinančius penkerius metus jis išnaudojo rengimuisi vykdyti savo pareigas, keliavo po Britų Malają ir Olandų Rytų Indiją 1871 m. bei į Malają, Birmą ir Indiją 1871–1872 m.

Po savo karūnavimo 1873 m. lapkričio mėn. jaunasis karalius įgyvendino daugelį ambicingų reformų, pradedant vergijos panaikinimu, teismų ir finansų institucijų tobulinimu, įstatymų leidybos tarybų įkūrimu. Jis savo vakarietiškas reformas laikė gyvybiškai svarbiomis Siamo išlikimui, tačiau jos prieštaravo konservatyvių valdančiųjų sluoksnių interesams ir sukėlė politinę krizę 1875 m. pradžioje. Gavęs atkirtį iš vyresnės kartos administratorių, karalius artimiausią dešimtmetį nesiėmė jokių papildomų reformų, tačiau lėtai kūrė naujų, patikimų administratorių korpusą, su kuriuo nuo 1880-ųjų vidurio pradėjo Siamo senosios administracijos pertvarkymą. Šios pastangos baigėsi 1892 m. sukūrus 12 ministerijų, funkcionaliai organizuotų pagal Vakarų pavyzdį, atsakingų už provincijų administravimo, gynybos, užsienio reikalų, teisingumo, švietimo ir viešuosius darbus. Tokiu būdu jis drastiškai pažabojo savavališką administravimą, nutraukė nuošalių provincijų autonomiją, nustatė beasmenio įstatymo viršenybę ir padėjo pagrindus šiuolaikinei tajų visuomenei per privalomą pradinį išsilavinimą ir visuotinę karo tarnybą.

Karalius siekė parodyti Vakarams, kad Siamas yra „civilizuotas“, taip siekdamas išvengti kaimyninių šalių, tapusių kolonijomis, likimo. Visiškai išvengti konfliktų su kolonijinėmis galiomis nepavyko. 1892 m. Prancūzija išprovokavo karą su Siamu, po kurio Siamas sutartimis su prancūzais iki 1907 m. turėjo atsisakyti savo teisių Laose ir Vakarų Kambodžoje. 1909 m. perleido Didžiajai Britanijai malajų sultonatus Kelantane, Terenganu, Kedahe ir . Santykiuose su Vakarais Čulalongkornas nuosekliai siekė, kad Siamas būtų laikomas lygiu tarp valstybių. Kelionėse po Europą 1897 ir 1907 m. Vakarų monarchai jį priėmė kaip lygiavertį partnerį. Jo valdymas buvo ilgiausias Siamo istorijoje ir po savo mirties 1910 m. jis sūnui Vajiravudui paliko modernią, nepriklausomą karalystę.

Šeima

Karalius Čulalongkornas buvo daugiavaikis tėvas, per savo gyvenimą su žmonomis ir sugulovėmis užauginęs 33 sūnus ir 44 dukteris.

Šaltiniai

1. YourDictionary, n.d. (2011-11-23). . Biography. YourDictionary. Suarchyvuotas originalas 2011-09-29. Nuoroda tikrinta 2011-12-01.
2. [Chulalongkorn Biography , on biography.yourdictionary.com Chulalongkorn Biography], biography.yourdictionary.com
3. Christopher John Baker; Pasuk Phongpaichit (2009). A History of Thailand. Cambridge University Press. p. 31. ISBN . Nuoroda tikrinta 2016-08-09.

Nuorodos

• Sąrašas:Tailando valdovai
• Biografija (britannica.com)

Čulalongkornas Gimė: 1853 m. Mirė: 1910 m.
Karališkieji titulai
Prieš tai:	Siamo karalius 1868–1910 m.	Po to: