Ąžuolų Būda

Ąžuolų Būda
Ąžuolų Būda šalia kelio į Kazlų Rūdą
Ąžuolų Būda
54°42′22″š. pl. 23°31′37″r. ilg. / 54.706°š. pl. 23.527°r. ilg. / 54.706; 23.527 (Ąžuolų Būda)
Apskritis	Marijampolės apskritis
Savivaldybė	Kazlų Rūdos savivaldybė
Seniūnija	Kazlų Rūdos seniūnija
Gyventojų (2021)	329
Vikiteka	Ąžuolų Būda
Vietovardžio kirčiavimas (4 kirčiuotė) Vardininkas: Ąžuolų̃ Būdà Kilmininkas: Ąžuolų̃ Būdõs Naudininkas: Ąžuolų̃ Bū̃dai Galininkas: Ąžuolų̃ Bū̃dą Įnagininkas: Ąžuolų̃ Būdà Vietininkas: Ąžuolų̃ Būdojè
Istoriniai pavadinimai	lenk. Dębowa Buda

Ąžuolų Būda – kaimas Kazlų Rūdos savivaldybėje, 6 km į pietus nuo Kazlų Rūdos, prie kelių  230  Mauručiai–Vinčai–Puskelniai  ir  183  Ąžuolų Būda–Kazlų Rūda  sankryžos. Seniūnaitijos centras. Medinė Ąžuolų Būdos Šv. Antano Paduviečio bažnyčia (pastatyta 1937 m.) stovi gretimame Didžiųjų Zariškių kaime. Veikia Kazlų Rūdos Elmos mokyklos-darželio Ąžuolų Būdos universalus daugiafunkcis centras, Kazlų Rūdos viešosios bibliotekos skyrius, paštas (LT-69088), kapinės.

Etimologija

Vietovardis kildinamas nuo žodžių ąžuolas ir būda („palapinė, pastogė, sargo namelis“). Gyvenvietė įkurta kaip miško, daugiausia ąžuolų, verslo įmonė, arba ąžuolų būda (tokios įmonės buvo steigiamos didelėse giriose eksportinei miško medžiagai ruošti). Pagal tai kaimas ir pavadintas.

Geografija

Buvusi Ąžuolų Būdos pagrindinė mokykla

Kaimas įsikūręs Kazlų Rūdos miškų pakraštyje, iš šiaurės prieina Ąžuolų Būdos miškas. Vakariniu kaimo pakraščiu teka Vabalkšnė.

Istorija

Ąžuolų Būdos apylinkių archeologiniai radiniai rodo, kad čia žmonių gyventa jau bronzos amžiuje. Gyvenvietė įkurta po 1738 m. kaip miško, daugiausia ąžuolų, paruošų verslo įmonė. 1775 m. buvo 10 kiemų.

1820 m. nutiesus plentą Sankt Peterburgas–Varšuva veikė arklių keitimo punktas, vadintas pašto stotimi. 1831 m. prie Ąžuolų Būdos jungėsi sukilėlių daliniai. Per 1863 m. sukilimą kaime vyko sukilėlių kariuomenės (vadas K. Jastšembskis) mokymas. 1866–1914 m. kaime buvo teismo nuovada. 1905 m. vasarą įvyko susidūrimų su policija, mitingų.

1918–1940 m. veikė pašto agentūra, arbatinė, kelios parduotuvės, , duonos kepykla, policijos nuovada, 1928 m. įkurta girininkija. 1923 m. buvo 50 ūkių. 1931 m. prie Ąžuolų Būdos Varnabūdės miške pastatytas paminklas Vytauto Didžiojo jubiliejui ir Vilniui atminti. 1933 m. atidaryti Šaulių namai. 1937 m. pastatyta medinė bažnyčia, įkurta parapija.

1944–1952 m. prie Ąžuolų Būdos kovojo Tauro apygardos Geležinio vilko ir Žalgirio rinktinių partizanai.1949–1993 m. buvo kolūkio centrinė gyvenvietė, 1952–1992 m. veikė kultūros namai.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
–1950 m.	Kazlų Rūdos valsčius	Marijampolės apskritis
1950–1962 m.	Ąžuolų Būdos apylinkė (1950–1954 m. jos centras)	Kazlų Rūdos rajonas
1962 m.	Gudelių apylinkė	Prienų rajonas
1962–1963 m.		Kapsuko (Marijampolės) rajonas
1963–1985 m.	Guobų apylinkė
1985–1988 m.	Ąžuolų Būdos apylinkės centras
1988–1995 m.	Kazlų Rūdos apylinkė
1995–2000 m.	Kazlų Rūdos seniūnija	Marijampolės rajono savivaldybė
2000–		Kazlų Rūdos savivaldybė

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1827 m. ir 2021 m.
1827 m.	1857 m.	1888 m.	1923 m.^sur.	1959 m.^sur.	1970 m.^sur.	1979 m.^sur.
106	184	360	380	264	261	247
1984 m.	1989 m.^sur.	2001 m.^sur.	2011 m.^sur.	2021 m.^sur.	-	-
403	394	363	368	329	-	-
Demografinės raidos histograma

Žymūs žmonės

• Ąžuolų Būdoje gimė ir pradinę mokyklą baigė geografas Algirdas Stanaitis (1934–2023).
• 1942 m. į Ąžuolų Būdą už protesto raštą dėl žydų naikinimo buvo ištremtas prezidentas Kazys Grinius (1866–1950).

Šaltiniai

1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. . // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. .
2. Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė. Prieiga internete https://ekalba.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze/
3. Ąžuolų Būda(parengė Juozas Banionis). Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2022-04-10).
4. Juozas Banionis. Ąžuolų Būda. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 401 psl.
5. Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901. (Archive.org nuoroda)
6. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
7. Ąžuolų Būda. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 136 psl.
8. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
9. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
10. Ąžuolų Būda. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 156
11. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
12. Marijampolės apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
13. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
14. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

• Ąžuolų Būda. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 217 psl.

Nuorodos

• Istorija ir žemėlapiai 2005-11-02 iš Wayback Machine projekto.
• Miesteliai.lt 2007-12-21 iš Wayback Machine projekto.