Barleta it Barletta miestas Italijoje šiaurės Apulijoje Barletos Andrijos Tranio provincijoje Barleta it Comune di Barle

Barleta (it. Barletta) – miestas Italijoje, šiaurės Apulijoje, Barletos-Andrijos-Tranio provincijoje.

Barleta it. Comune di Barletta
Barletos katedra

Barleta 41°19′00″ š. pl. 16°17′00″ r. ilg. / 41.31667°š. pl. 16.28333°r. ilg. / 41.31667; 16.28333 (Barleta)

Laiko juosta: () ------ vasaros: ()

Valstybė	Italija
Regionas	Apulija
Provincija	Barletos-Andrijos-Tranio provincija

Meras	Nicola Maffei

Gyventojų (2007)	94 140
Plotas	146,91 km²
Tankumas (2007)	641 žm./km²
Altitudė	15 m

Pašto kodas	76121
Tel. kodas	0883
Miesto globėjas (-ai)	Madona delo Sterpeto

Istorija

Barleta (gr. Bardulos, lot. Barulum) atsirado prieš romėnų valdymą. Vietinių genčių radiniai datuojami IV a. pr. m. e., o pavadinimas kildinamas iš finikiečių Baal-El. Tai jie čia įkūrė prekybos postą prekiauti su vietinėmis gentimis ir etruskais šiaurėje. Viena iš prekių buvo čia iki šiol nežinomas vynas, kuris vėliau buvo pradėtas čia gaminti ir eksportuoti. Vynuogės buvo auginamos taip sėkmingai, kad finikiečiai pradėjo šią sritį vadinti Vyno žeme, o graikai – Oenotria.

Viduramžiais Barleta tapo lombardų ir normanų tvirtove, svarbi tarpinė stotelė kryžiuočiams, Vokiečių ordinui, Tamplieriams, Maltos Ordinui. Po to kai normanai sugriovė Kanus, jų gyventojai persikėlė į Barletą. Miestas klestėjo valdant Frydrichui II, o vėliau – Anžu dinastijai. XVI a. pradžioje vykstant partizaniniam karui tarp prancūzų ir ispanų dėl Pietų Italijos, italų riteriai dvikovoje nugalėjo prancūzų karo belaisvius Barletos iššūkyje (1503 m. vasario 13 d.). Vėliau čia buvo ispanų tvirtovė, o 1528 m. Odet de Foix vadovaujami prancūzai nusiaubė miestą.

1806–1927 m. Barleta buvo rajono centras, o Napoleono laikais palaikė Joachim Murat.

Po Italijos suvienijimo Barleta buvo skurdi kaip visa Pietų Italija. Buvo prastos higienos sąlygos. Gyventojai kentėjo nuo tuberkuliozės, diarėjos, pneumonijos, raupų, maliarijos. Tačiau daugiausiai žmonių nužudė choleros epidemijos 1836, 1854, 1865, 1866, 1867, 1886 m. ir galiausiai 1910 m., kai Barletos žvejų parvežta cholera nužudė dešimtis tūkstančių žmonių Pietų Italijoje.

Mieste įvyko pirmasis susirėmimas tarp vokiečių ir italų per Antrąjį Pasaulinį karą, kai iš Fodžos į Barletą buvo atsiųsti parašiutininkai sugriauti uostą, kad jis neatitektų britams, bet italų kariai greitai pasidavė.

Po karo čia buvo pabėgėlių stovykla. Jai vadovavo meras James Bond, kuris sėkmingai trukdė nelegaliems imigrantams pasiekti Palestiną.

Išnašos

Snowden F. M. (1991) „Cholera in Barletta 1910“, Past and Present, 67-103.
„DP Camps in Italy A-R“. dpcamps.org. iš originalo 2016-04-18. Nuoroda tikrinta 2016-05-30.
Photos of the DP camp, 1947-48, in the Archives of the Ghetto Fighters' House

[1] Snowden F. M. (1991) „Cholera in Barletta 1910“, Past and Present, 67-103.

[2] „DP Camps in Italy A-R“. dpcamps.org. iš originalo 2016-04-18. Nuoroda tikrinta 2016-05-30.

[3] Photos of the DP camp, 1947-48, in the Archives of the Ghetto Fighters' House