Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Akvitanai (lot. aquitani) – senovinė genčių grupė, gyvenusi dabartinės pietvakarių Prancūzijos teritorijoje tarp Garonos ir Pirėnų (Gaskonės istoriniame regione), gaskonų etnoso protėviai. Yra manoma, kad lingvistiškai ir kultūriškai jie skyrėsi nuo indoeuropiečių keltų, o buvo giminingi Pirėnuose gyvenusiems iberams (pirmiausia vaskonams). Dėl to dar vadinami iberoakvitanais.

Akvitanų genčių gyvenamoji vieta ankstyvosios Romos laikais.
·Juodi pavadinimai: indoeuropiečių gentys
·pilki: Keltų gentys

Akvitanų kalba paliko nedaug įrašų, o daugiausia dievų ir žmonių vardų. Iš jų galima spręsti apie šios kalbos giminingumą su baskų kalba.

Raida

Vienas pirmųjų akvitanus aprašo Julijus Cezaris, kuris juos laiko kultūriškai panašius tiek į savo kaimynus iberus, tiek į keltus. Jis laikė akvitanus viena iš trijų pagrindinių Galijos tautų (kitos dvi buvo keltai ir belgai). Dėl to ir vėliau Plaukuotoji Galija buvo skirstoma į šias tris dalis.

Tiesa, apie 27 m. pr. m. e. įkurta Akvitanijos Galija apėmė gerokai didesnį plotą nei akvitanų gyvenamos sritys: šioje provincijoje gyveno labai daug keltų genčių. Tik IV a. pradžioje Akvitanijos provinciją suskaldžius į tris dalis, naujai įkurta Novempopulanija gana tiksliai atitiko akvitanų gyvenamas žemes. Provincijos pavadinimas reiškė „9 tautos“ taip turint omenyje 9 akvitanų gentis, nors iš tiesų teritorijoje genčių gyveno daugiau.

Valdant Romos imperijai, lotynizacija krašte progresavo menkai, akvitanai išlaikė savo kalbą ir kultūrinius bruožus. Pamažu įsitvirtino krikščionybė.

V a. akvitanų žemes nusiaubė vandalai, alanai, svebai. Vėliau Romos imperatorius čia leido įsikurti vestgotams, kurie įjungė akvitanus į savo karalystę. 507 m. akvitanai prijungti prie Frankų valstybės, o vėliau kartu su vaskonais sukūrė . Joje akvitanų kalba galutinai nunyko, jie perėmė vulgariąją lotynų kalbos formą ir iš jų susidarė gaskonų etnosas.

Gentys

Akvitanų etnosai Novempopulanijos provincijoje

(Auscii) – gali būti, kad iš jų etnonimo kilo pats akvitanų pavadinimas. Jų pagrindinė gyvenvietė (senovės Iliberis) vėliau pervardinta , pavadinimu, kilusiu iš genties;
– davė pavadinimą Bearno regionui;
(Bigerriones) – davė pavadinimą regionui;
(Boii) gyveno regione;
su centru Kokosiumo mieste;
(Convenae), su centre Lugdunum Convenarum (dab. )
(Elusates) gyveno Armanjako regione;
(Garumni) koncentravosi Arano slėnyje, su centru Salardunume;
(Lactorates) gyveno Lomanjos regione su centru Lactora (dab. );
gyveno į šiaurę nuo elusatų, su centru Sotiume;
gyveno su centru Soloje
(Tarbelli) gyveno pajūrio regione su centru Aquae tarbelliae (dab. ).
gyveno regione, su centru Atura (dab. ).
gyveno prie Garonos upės.