Mstislavlio vaivadija

Mstislavlio vaivadija (blrs. Мсціслаўскае ваяводства, lenk. Województwo mścisławskie, lot. Palatinatus Mscislaviensis) – nuo 1566 m. Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės, o 1569–1795 m. ir Abiejų Tautų Respublikos administracinis teritorinis vienetas. Nuo 1772 m. egzistavo tik nominaliai. Sostinė Mstislavlis, plotas 22 600 km². Ribojosi su Smolensko vaivadija šiaurėje, Vitebsko vaivadija, Minsko vaivadija.

Mstislavlio vaivadija lot. Palatinatus Mscislaviensis blrs. Мсціслаўскае ваяводства
1566 – 1795 →
Valstybė	Abiejų Tautų Respublika
Provincija	LDK
Administracinis centras	Mstislavlis
Vaivada	Vitebsko vaivada
Plotas	22 600 km²

Vaivadijos herbas – baltas Vytis raudoname lauke, jis taip pat buvo ir šviesiai geltonoje vaivadijos vėliavoje. 1776 m. įvedus vaivadijų pareigūnų uniformas, Mstislavlio pareigūnai vilkėjo granato spalvos kantušus su sidabriniais apvadais ir šviesiai geltonos spalvos žiponus.

Istorija

Vaivadija XVII a. LDK žemėlapyje

Mstislavlis, įkurtas 1136 m. priklausė Kijevo Rusiai, XIII a. susikūrė savarankiška Mstislavlio kunigaikštystė, užkariauta Algirdo, kurios daliniu kunigaikščiu 1377 m. tapo Gediminaitis Karigaila. 1390 m. žemes paveldėjo Lengvenis, kurio vadovaujami Smolenske, Oršoje ir Mstislavlyje dislokuoti lietuvių kariuomenės pulkai nulėmė Žalgirio mūšio baigtį. Vėliau valdė Lengvenio palikuonys ir su jais susiję Mstislavskiai. Mstislavlio kunigaikštystė buvo likviduota 1514 m., Lietuvos karo su Maskva įkarštyje. Iš pradžių buvo sudaryta Mstislavlio seniūnija, o 1566 m. Ldk Žygimantas Augustas įsteigė Mstislavlio vaivadiją.

1654 m. Rusijos vaivada Trubeckojus nusiaubė Mstislavlio vaivadiją, vien mieste iš 15 000 gyventojų liko 700. Nuo tada Mstislavlio gyventojai pradėti vadinti nepaskerstaisiais.

Pirmasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas 1772 m. nuo vaivadijos atskyrė didžiąją dalį žemių, kurios tapo Rusijos imperijos Mogiliavo gubernija. Tačiau į Lietuvą pasitraukę vaivadijos pareigūnai toliau vykdė savo funkcijas, nors po Antrojo padalijimo – tik nominaliai. Bajorų seimeliai buvo renkami iki 1795 m.

Administracinis suskirstymas

Mstislavlio vaivadija į pavietus (apskritis) padalyta nebuvo. Pagrindiniai miestai – Mstislavlis ir Mogiliavas.

Valdymas

Mstislavlio vaivadiją Abiejų Tautų Respublikos senate atstovavo Mstislavlio vaivada ir Mstislavlio kaštelionas. Krašto seimelis rinkdavo du atstovus į Abiejų Tautų Respublikos Seimą ir du deputatus į Lietuvos Tribunolą.

Visuotinis bajorų šaukimas į karo tarnybą buvo vykdomas Mstislavlyje.

Vaivada

Pagrindinis straipsnis – Mstislavlio vaivada.

Pirmasis Mstislavlio vaivada buvo Jurgis Astikas.

Mstislavlio vaivadą skirdavo karalius ir jis pareigas paprastai eidavo iki gyvos galvos. Vaivada buvo aukščiausias valstybinės valdžios pareigūnas vaivadijoje, vaivadijos bajorų vadas ir vaivadijos bajorų pašauktinių kariuomenės vadas. Jo kompetencijai buvo priskirti administracijos, karo ir teismo reikalai. Jis taip pat rūpinosi vaivadijos miestų, apsauga ir tvarka, prižiūrėjo jų matus, saikus ir kainas. Vaivados jurisdikcijai priklausė ir miestų žydų bendruomenės.

Vaivada buvo LDK Ponų tarybos narys, o nuo 1569 m. Abiejų Tautų Respublikos senato nuolatinis narys. Senate Mstislavlio vaivada turėjo trisdešimt pirmą pagal rangą pasauliečių poziciją.

Šaltiniai

1. Województwo mścisławskie. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. V (Kutowa Wola — Malczyce). Warszawa, 1884, 341 psl. (lenk.)
2. Mścisławskie województwo. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VI (Malczyce — Netreba). Warszawa, 1885, 777 psl. (lenk.)