Japygai lot Iapyges indoeuropiečių tauta gyvenusi Apeninų pusiasalio kulne šių dienų Apulija vėliau asimiliuota romėnų Ž

Japygai (lot. Iapyges) – indoeuropiečių tauta, gyvenusi Apeninų pusiasalio „kulne“ (šių dienų Apulija), vėliau asimiliuota romėnų.

Žemėlapis, rodantis japygų tautos teritorijas

Japygai, manoma, kilę iš Ilyrijos ar iš Kretos salos.

Jie, manoma, kalbėjo mesapių kalba, kadangi mesapiai buvo piečiausia japygių gentis. Kitos japygų gentys buvo (dauni) ir peucetijai (peucetii).

Pavadinimas japygai kilęs iš graikų autorių, kurie genties kilmę siejo su Dedalo sūnumi Japygu. Japygus romėnai vadino apulais (apuli), salentinais (salentini ar sallentini) ir kalabrais (calabri).

Japygai buvo giminingi , seniesiems Italijos gyventojams, gyvenusiems Bazilikatos ir Šiaurės Kalabrijos žemėse.

Nuorodos

Talbert, Richard J. A. Atlas of Classical History. Routledge, 1985, , p. 85. „…iš ilyrų, vadinamų japygais, kurie apsigyveno Italijos kulne ir po to paplito šiaurėn…“
Herodotas. Histories, 7.170.1.
Peck, Harry Thurston. Harpers Dictionary of Classical Antiquities. New York: Harper and Brothers, 1898, Apulia.

[1] Talbert, Richard J. A. Atlas of Classical History. Routledge, 1985, , p. 85. „…iš ilyrų, vadinamų japygais, kurie apsigyveno Italijos kulne ir po to paplito šiaurėn…“

[2] Herodotas. Histories, 7.170.1.

[3] Peck, Harry Thurston. Harpers Dictionary of Classical Antiquities. New York: Harper and Brothers, 1898, Apulia.