Vilkaviškio valsčius

54°39′š. pl. 23°02′r. ilg. / 54.65°š. pl. 23.04°r. ilg. / 54.65; 23.04

Vilkaviškio valsčius
Laikotarpis: XVIII a. – 1950 m.
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras:	Vilkaviškis, Šelviai (1885), Navininkai (1887?–1915)
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
	Kalvarijos apskritis (XVIII a.)
Rusijos imperija
Suvalkų gubernija	Vilkaviškio apskritis (1867–1915)
Lietuva
	Vilkaviškio apskritis (1919–1940)
Trečiasis Reichas
Ostlandas	Vilkaviškio apskritis (1941–1944)
Sovietų Sąjunga
Lietuvos TSR	Vilkaviškio apskritis (1944–1950)

Vilkaviškio valsčius (rus. гмина Волковышки, lenk. gmina Wyłkowyszki) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės pietvakarių Lietuvos teritorijoje. Centras – Vilkaviškis (kurį laiką – Šelviai ir Navininkai). Valsčiaus teritorija dabar priklauso Klausučių ir Šeimenos seniūnijoms.

Istorija

1685 m. valsčius priklausė Alytaus ekonomijai. Atkurtas XIX a. Suvalkų gubernijoje. Po 1923 m. prijungtas Gižų valsčiaus Ožkabalių kaimas. Vilkaviškio valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Vilkaviškio rajonui (8 apylinkės).

Valsčiaus istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Ūkių sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1888 m.		5412
1923 m.	109	4950	817		39
1932 m.	92	5600		12 seniūnijų
1949-01-01 ((išsamiau))	139			8 apylinkės

Vadovai

• , 1932 m.

Suskirstymas

Pagrindinė gyvenvietė	Seniūnija, 1932 m.	Apylinkė, 1949 m.
Alksnėnai	Alksnėnų seniūnija	Alksnėnų apylinkė
Bajorai	-	Bajorų apylinkė
Būdežeriai	Būdežerių seniūnija	-
Didieji Šelviai	D. Šelvių seniūnija	-
Garšviniai	Garšvinių seniūnija	-
Gudeliai	Gudelių seniūnija	Gudelių apylinkė
Kisiniškiai	N. Kisiniškių seniūnija	-
Majoriškiai	Majoriškių seniūnija	-
Mažučiai	Mažučių seniūnija	-
Navininkai	-	Navininkų apylinkė
Ožkabaliai II	Ožkabalių seniūnija	-
Pagramdai	Pagramdų seniūnija	Pagramdų apylinkė
Pūstapėdžiai	-	Pūstapėdžių apylinkė
Serdokai	Serdokų seniūnija	-
Stirniškiai	-	Stirniškių apylinkė
Viščiakaimis	-	Viščiakaimio apylinkė
Vokiškėliai	Vokiškėlių seniūnija	-
Iš viso:	12 seniūnijų	8 apylinkės

Gyvenvietės

Pagal pirmajį Lietuvos Respublikos visuotinį gyventojų 1923 m. surašymą buvo 39 gyvenvietės. Valsčiaus teritorijoje taip pat buvo ir Vilkaviškio miestas su 538 sodybomis ir 7263 gyventojais.

• Alksnynų kaimas 27 ūkiai – 160 gyventojų
• Baziliškių kaimas 4-30
• Būdežerių Mažujų kaimas 46-302
• Būdežerių Didžiųjų kaimas 19-157
• Dvorkelių kaimas 6-37
• Galakaušių kaimas 5-42
• Garšvinių kaimas 25-161
• Gudelių kaimas 63-386
• Juodvario dvaras 11-56
• Karalių dvaras 11-58
• Kaušių kaimas 12-96
• Kumelbalių kaimas 6-31
• Maišelių kaimas 12-75
• Majoriškių kaimas 26-157
• Matuliškių kaimas 12-83
• Mažučių kaimas 37-210
• Nasiškių kaimas 3-27
• Navininkų kaimas 27-138
• Pagramdiškių kaimas 3-18
• Pagramdų kaimas 7-36
• Pakalviškių kaimas 11-46
• Paramoniškių kaimas 5-33
• Pavembrių kaimas 22-201
• Pustapėdžių kaimas 31-239
• Pustapėdžių dvaras 30-147
• Ramoniškių kaimas 5-34
• Serdokų kaimas 33-223
• Smilgų kaimas 20-133
• Starkų kaimas 57-312
• Šelvių Didžiųjų kaimas 117–519
• Šelvių Mažųjų kaimas 51-226
• Šidžiškių viensėdis 1-13
• Teiberių kaimas 13-79
• Teiberių kaimas(2) 3-25
• Užbalių kaimas 23-102
• Vekerotiškių kaimas 3-20
• Vilkaviškio dvaras 1-155
• Vokiškėlių kaimas 24-147
• Žomčinių kaimas 5-36

Gyventojai

Tautinė sudėtis

1923 m. gyveno 4950 žmonių:

• Lietuviai – 91 % (4480);
• Vokiečiai – 8,9 % (439);
• Kiti – 0,6 % (31).

Žymūs žmonės

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai	Gimimo vieta	Žmogus	Mirties metai
1882	Šelviai	Juozas Babravičius, dainininkas	1957
1883	Mažučiai	Pranas Augustaitis, literatūrologas	1941
1895	Mažučiai	, poetė, skautė, mokytoja	1974
1897	Mažučiai	Jonas Augustaitis, inžinierius statybininkas	1978
1898	Majoriškiai	Vincas Jasulaitis, karininkas	1988
1905	Našiškiai	Justinas Dabrila, kunigas, profesorius, kankinys	1941
1902	Pajevonys	Brunonas Kalvaitis, teisininkas	1960
1906	Didieji Šelviai	Antanas Vaičiulaitis, rašytojas	1992
1907	Teiberiai	Juozas Senkus, kalbininkas	1970
1908	Našiškiai	Vladas Kulbokas, pedagogas	2000
1909	Pūstapėdžiai	Vladas Litefskis, biologas, pedagogas	1971
1909	Majoriškiai	Bronius Aušrotas, karininkas	1993
1910	Starkai	Jurgis Kalakauskas, žurnalistas	1958
1917	Teiberiai	Kazimieras Senkus, kunigas, kompozitorius

Šaltiniai

1. Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901. (Archive.org nuoroda)
2. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
3. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 776–788 psl.
4. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 182
5. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 780 psl.
6. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 787–788 psl.
7. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 185

• Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas 1925, 458 ir 468-469 pusl.