Tarptautinis PEN klubas

Tarptautinis PEN klubas – nepolitinė organizacija, ginanti kūrybinę rašytojų ir kitų kūrėjų laisvę, menininkus, pasaulyje persekiojamus už įsitikinimus, siekianti, kad literatūra, nepriklausomai nuo ideologinių bei politinių doktrinų, būtų išsaugota kaip bendra tautų vertybė, besirūpinanti, kad nebūtų kurstoma rasinė, klasinė ir tautinė neapykanta, kad pasaulyje būtų įgyvendintas tautų taikaus sambūvio idealas. Įkurtas 1921 m. Londone grupės anglų rašytojų iniciatyva.

Šiuo metu Tarptautinio PEN klubo centrai veikia daugiau nei šimte pasaulio šalių ir vienija daugiau nei penkiolika tūkstančių narių. Jų veiklą koordinuoja Londone įsikūrusi centrinė būstinė.

Tarptautiniame PEN klube veikia keturi komitetai: Kalinamų rašytojų, Taikos, Lingvistinių teisių ir Moterų.

Pasaulio rašytojų asociacijos nariais buvo ir tebėra žymūs rašytojai, tarp jų ir keliolika Nobelio premijos laureatų: Česlovas Milošas, Nadine Gordimer, Günteris Grassas; Josephas Conradas, George’as Bernardas Shaw, Haroldas Pinteris, Margaret Atwood, J. K. Rowling ir kt. Tarptautiniam PEN klubui yra vadovavę Johnas Galsworthy’s, H.G. Wellsas, Alberto Moravia, Heinrichas Böllis, Arthuras Milleris, Mario Vargas Llosa ir kt.

Pavadinimas

PEN akronimas yra sudarytas iš anglų kalbos žodžių Poets, Essayists ir Novelists (liet. poetai, eseistai, prozininkai) pirmųjų raidžių.

Chartija

Tarptautinis PEN klubas teigia, kad:

1. Literatūra, nors ji tautinė savo prigimtimi, nepripažįsta jokių sienų, todėl privalo būti išsaugota kaip bendra tautų vertybė, nepaisant politinių ar tarptautinių perversmų.
2. Bet kokiomis aplinkybėmis, o ypač karo metu, meno kūriniai, tas visos žmonijos palikimas, turi išlikti nepaliesti tautinių ar politinių aistrų.
3. PEN klubo nariai bet kokiomis sąlygomis panaudoja visą savo įtaką geram tautų tarpusavio supratimui ir abipusei pagarbai ugdyti; jie įsipareigoja dėti visas pastangas, kad būtų pašalinta rasinė, klasinė ir tautinė neapykanta ir kad pasaulyje būtų įgyvendintas taikaus žmonijos sambūvio idealas.
4. PEN klubas gina nevaržomo pasikeitimo idėjomis principą kiekvienoje tautoje, taip pat tarp tautų, ir jos nariai įsipareigoja priešintis visokiam saviraiškos laisvės suvaržymui tame krašte ir toje bendruomenėje, kuriai jie priklauso. PEN klubas pasisako už laisvą spaudą ir smerkia prievartinę cenzūrą taikos metu. Jis tiki, kad būtinybė kovoti už pasaulio pažangą, užtikrinant labiausiai tinkamą politinę ir ekonominę santvarką, skatina atvirai kritikuoti vyriausybes, administracijos organus ir įvairiais institucijas. Ir kadangi laisvė implikuoja savanorišką apsiribojimą, nariai įsipareigoja priešintis tokioms laisvos spaudos blogybėms, kaip melagingos publikacijos, sąmoningos klastotės ir faktų iškraipymas, siekiant politinių ir asmeninių tikslų.

Lietuvoje

Pagrindinis straipsnis – Lietuvių PEN centras.

1989 m. vasario 23 d. lietuvių literatūros kūrėjų grupė pasirašė Tarptautinio PEN Klubo Chartiją ir įsteigė šios pasaulio rašytojų asociacijos lietuvių centrą. 1989 m. gegužės 11 d. Tarptautinio PEN klubo kongrese Mastrichte (Olandija) Lietuvių PEN centras buvo priimtas visateisiu klubo nariu ir įregistruotas organizacijos valdybos būstinėje Londone. Lietuvių PEN centras anuomet buvo pirmoji lietuvių visuomeninė organizacija, priimta į pasaulinę visuomeninių organizacijų bendriją, nepriklausomai nuo SSRS. 1990 m. gruodžio 27 d. įvykęs visuotinis susirinkimas patvirtino Lietuvių PEN centro įstatus.

Nuorodos

• Oficiali svetainė