55 23 š pl 23 07 r ilg 55 38 š pl 23 12 r ilg 55 38 23 12 Raseinių valsčiusLaikotarpis XIII a 1950 m Apytikrė valsčiaus

55°23′š. pl. 23°07′r. ilg. / 55.38°š. pl. 23.12°r. ilg. / 55.38; 23.12

Raseinių valsčius
Laikotarpis: XIII a. – 1950 m.

Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras:	Raseiniai, Paraseinys (1913)

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Žemaitijos seniūnija	XVI a.

Rusijos imperija
Kauno gubernija	Raseinių apskritis (186?–1915)

Lietuva
	Raseinių apskritis (1919–1940)

Trečiasis Reichas
Ostlandas	Raseinių apskritis (1941–1944)

Sovietų Sąjunga
Lietuvos TSR	Raseinių apskritis (1944–1950)

Raseinių valsčius (rus. Россiенская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės vidurio vakarų Lietuvos teritorijoje. Centras – Raseiniai.

Istorija

1253 m. pusę Raseinių valsčiaus karalius Mindaugas siekdamas taikos atidavė Livonijos ordinui.1528 m. apskrities bajorai sudarė vėliavą iš 205 raitelių. XVI a. 2-ojoje pusėje Raseinių valsčius buvo vienas didžiausių Žemaitijoje. XV–XVI a. valsčius (pavietas) buvo administruojamas seniūno.1667 m. paviete buvo 222 bajorų dūmai. Vėliau suformuotas didesnis pavietas, XVIII a. tapęs Raseinių reparticija. XIX a. Raseinių valsčius, kaip ir kiti carmečio valsčiai, buvo dabartinės seniūnijos lygmens, jis priklausė Kauno gubernijai. Panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Raseinių rajonui (10 apylinkių).

Valsčiaus istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Ūkių sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1877 m.		7194	746 kiemai	5 seniūnijos	118
1923 m.	273	7800	1574
1932 m.	259	9600		10 seniūnijos
1949-01-01 ((išsamiau))	268			10 apylinkių

Vadovai

Povilas Naruševičius, tijūnas nuo 1536 m.
Antanas Bakšys, 1932 m.

Suskirstymas

Pagrindinė gyvenvietė	Seniūnija, 1932 m.	Apylinkė, 1949 m.
Alėjai	Alėjų seniūnija	Alėjų apylinkė
Baraičiai	Baraičių seniūnija	Baraičių apylinkė
Bedančiai	Bedančių seniūnija	Bedančių apylinkė
Dumšiškiai	Dumšiškių seniūnija	Dumšiškių apylinkė
Kalnujai	Kalnųjų seniūnija	Kalnujų apylinkė
Kasbaraičiai	Kazbaraičių seniūnija	Kasbaraičių apylinkė
Klusai	Klusų seniūnija	Klusų apylinkė
Laužai	Laužų seniūnija	Laužų apylinkė
Pašlynis	Paišlynio seniūnija	Pašlynio apylinkė
Stonai	Stonų seniūnija	Stonų apylinkė
Iš viso:	10 seniūnijų	10 apylinkių

Gyventojai

Žymūs žmonės

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai	Gimimo vieta	Žmogus	Mirties metai
1863	Kaukėnai	Vincas Kazanauskas, knygnešys, daraktorius	1930
1893	Paupys	Leopoldas Dymša, diplomatas	1959
1908	Nemakščiai	Povilas Julius Labanauskas, jūrų karininkas	1999
1915	Pašlynis	Viktoras Alekna, žurnalistas, rašytojas	2008
1921	Aukštašlynis	Vytautas Sirtautas, kalbininkas, poetas	2008
1937	Gūrai	Vytautas Andriulis, teisės istorikas	2017
1938	Alėjai	Eleonora Matulaitė, aktorė
1943	Papušynys	Marija Danutė Jukniūtė, grafikė	2023

Šaltiniai

Lietuvos valdovai (XIII–XVIII a.). Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Vilnius, 2004. 17 p.
Raseinių istorija(parengė Kazys Misius). Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2021-10-01).
Žemaitijos seniūnija(parengė Edvardas Gudavičius). Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2021-10-05).
Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 152 psl.
Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 29 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 647–661 psl.
Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 108
Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 650 psl.
Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 658 psl.
Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 110

[1] Lietuvos valdovai (XIII–XVIII a.). Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Vilnius, 2004. 17 p.

[2] Raseinių istorija(parengė Kazys Misius). Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2021-10-01).

[3] Žemaitijos seniūnija(parengė Edvardas Gudavičius). Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2021-10-05).

[4] Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 152 psl.

[5] Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 29 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).

[6] Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.

[7] Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 647–661 psl.

[8] Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 108

[9] Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 650 psl.

[10] Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 658 psl.

[11] Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 110