Pionas

Kitos reikšmės – Pionas (reikšmės).

Pionas
Piono sandara iš kvarkų
Struktūra	${\displaystyle \pi ^{+}}$: 1 aukštyn, 1 antižemyn kvarkas ${\displaystyle \pi ^{0}}$: 1 žemyn, 1 antižemyn arba 1 aukštyn, 1 antiaukštyn ${\displaystyle \pi ^{-}}$: 1 žemyn, 1 antiaukštyn
Šeima	bozoninis hadronas
	${\displaystyle {\bar {\pi ^{+}}}}$
Teorizuota	1935 m., Hideki Yukawa
Simbolis	${\displaystyle \pi ^{+}}$, ${\displaystyle \pi ^{0}}$, ${\displaystyle \pi ^{-}}$
Masė	${\displaystyle \pi }$^±: 139,57018(35) MeV/c² ${\displaystyle \pi ^{0}}$: 134,9766(6) MeV/c²
Elektros krūvis	{{{elektros krūvis}}}
Magnetinis momentas	{{{magnetinis momentas}}}
Sukinys	${\displaystyle \pi }$^±: 1(±1), 0^− ${\displaystyle \pi ^{0}}$: 1(0), 0^−

Pionas (pi mezono trumpinys) – bendras trijų subatominių dalelių pavadinimas: π⁰, π⁺ ir π⁻. Pionai yra lengviausi mezonai ir vaidina svarbų vaidmenį apibūdinant žemos energijos stipriosios sąveikos savybes.

Pionai sudaryti iš pirmos kartos kvarkų.

Pionų skilimo schema:

${\displaystyle \pi ^{+}\to \mu ^{+}+\nu _{\mu },}$

${\displaystyle \pi ^{0}\to 2\gamma .}$

Pionų gyvavimo trukmė, s yra ${\displaystyle \pi ^{\pm }=2.6\cdot 10^{-8}s;\;\pi ^{0}=0.9\cdot 10^{-16}s.}$

Pionai neturi sukinio (jų sukinys 0), bet turi izotopinį sukinį 1.

Hipotezė ir atradimas

1935 m. japonų fizikas H. Jukava iškėlė hipotezę, kad nukleonai branduolyje sąveikauja keisdamiesi ypatingomis dalelėmis, kurių masė 200–300 kartų didesnė už elektronų masę.

Šaltiniai

1. POŽĖLA, Ignas. Fizika: optika ir atomo fizika: mokomoji knyga. Kaunas: Technologija, 2003, 212 p. .