KusaiJ Žvinklytės Rimkienės statyta koplytėlėKusai56 10 59 š pl 21 31 01 r ilg 56 183 š pl 21 517 r ilg 56 183 21 517 Ku

Kusai

Kusai

56°10′59″š. pl. 21°31′01″r. ilg. / 56.183°š. pl. 21.517°r. ilg.

Apskritis

Klaipėdos apskritis

Savivaldybė

Skuodo rajono savivaldybė

Seniūnija

Mosėdžio seniūnija

Gyventojų

5

Vietovardžio kirčiavimas (4 kirčiuotė)
Vardininkas:	Kusaĩ
Kilmininkas:	Kusų̃

Kusai – kaimas pietvakarinėje Skuodo rajono savivaldybės dalyje, 4 km nuo Mosėdžio, prie kelio Bobiliškės-Šakaliai. Kaimo žemės plyti dešiniajame Erlos krante, šiaurėje ribojasi su Budrių, rytuose – Bobiliškių, pietuose – Mikulčių, vakaruose – Šakalių kaimais.

Mitologinis akmuo, ant kurio, esą, sėdėjęs S. Daukantas

Istorija

Kaimo teritorijoje gyvenama nuo I tūkstantmečio antrosios pusės. Apie tai liudija 1939 m. gretimame Budrių kaime rastas IX a. sidabro dirbinių (papuošalų) lobis.

Kusų kaimas susiformavo XVI a. valakų reformos metu. Pavadinimas kilo iš asmenvardžio Kusas daugiskaitinės formos.

1640 m. Mosėdžio parapijos inventorinėje knygoje Kusų kaime paminėti 9 valakai (1 valakas – 21 ha). Kadangi vienas valakas buvo įvardijamas kaip atskiras ūkio vienetas, nuo kurio imami mokesčiai, galima tvirtinti, kad Kusų kaimą sudarė 9 šeimos. Inventorinėje knygoje minimos šios pavardės: Abraomas Nevotis (Neywotaitys), Pilypas Petrutis (Petrutaitys), Julius Račius (Racius), Jonas Rudkaitis (Rudkaitys), Baltramiejus Štolas (Stolarz), Petras Plokštys (Ploksztaitys), Motiejus Margis (Margaitys), Adomas Pilibaitis (Pilipaitys), Abraomas Malūkas (Maluk).

1845 m. Mosėdžio parapijos, Romos Katalikų Bažnyčios parapijiečių, gyvenančių Kusų kaime saraše (rusų kalba) pateikiama, kad kaime gyvena 65 žmonės. Tai 8 šeimos (tikėtina 8 dūmai) ir pas juos gyvenantys užkuriai ar tarnautojai. Tai: 1. Leono ir Barboros (Šakinytės) Baguckių šeima (12 žm.) 2. Mykolas ir Magdalena (Zubytė) Jonkai ir pas juos gyvenantys Magdalena ir Barbora Zubytės ir Jonas Žilinskas (5 žm.) 3. Bonifacijus ir Ona Šakiniai, jų duktė Juozapota ir pas juos gyvenantis Dominykas Andrutis (4 žm.) 4. Jurgio ir Janinos (Arlauskaitės) Kaniavų šeima ir pas juos gyvenantys Kazimieras ir Juozapas Kubiliai, Barbora Kubiliutė, Konstancija (Borovska), Pranciškus Budrikis (11 žm.) 5. Pranciškaus ir Zuzanos (Baužytės) Žvinklių šeima ir pas juos gyvenanti Anelė Baužytė (13 žm.) 6. Jono ir Uršulės Zubių šeima ir pas juos gyvenantys Juozapas ir Kotryna Žilinskai, Rapolina Motužytė (8 žm.) 7. Petro ir Viktorijos (Dimaitės) Leilionų šeima ir pas juos gyvenanti Uršulė K. (6 žm.) 8. Kazimiero ir Monikos Ruikų šeima ir pas Juos gyvenanti Felicijona Ruikienė, Juozapas Jakštas, Jonas Markaitis ir Petronėlė Giedrytė.

Priklausė Mosėdžio dvarui ir Mosėdžio parapijai. 1846 m. buvo 4 (?) dūmai.1871 m. 18 kaimo valstiečių valdė 195 rėžius žemės, už kurią atlikinėjo Mosėdžio dvare atodirbio prievolę.

1923 m. buvo 8 sodybos.1939 m. kaimas išskirstytas į 17 vienkieminių ūkių. Stambiausi ūkininkai buvo Kazys Bernis (35,3 ha) ir Tadeušas Lipšas (34,6 ha). Kusų kaime gimė kunigas Antanas Žvinklys (1912 -2002), tarpukario Lietuvos karininkas Alfonsas Žvinklys (1914 - 1983). 1940 m. dalis kaimo sudegė.

Pokario melioracija kaimą sunaikino. Jame beliko pora sodybų.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1861–1915 m.	Mosėdžio seniūnija, Mosėdžio valsčius, Telšių apskritis
1919–1940 m., 1941–1944 m.	Budrių seniūnija, Mosėdžio valsčius, Kretingos apskritis
1940–1941 m., 1944–1950 m.	Budrių apylinkė, Mosėdžio valsčius, Kretingos apskritis
1950–1954 m.	Budrių apylinkė, Skuodo rajonas
1954–1977 m.	Daukšių apylinkė, Skuodo rajonas
1977–1995 m.	Mosėdžio apylinkė, Skuodo rajonas
1995–2009 m.	Mosėdžio seniūnija, Skuodo rajono savivaldybė, Klaipėdos apskritis
nuo 2009 m.	, Mosėdžio seniūnija, Skuodo rajono savivaldybė

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1845 m. ir 2011 m.

1845 m.

1902 m.

1923 m.^sur.

1959 m.^sur.

1970 m.^sur.

1979 m.^sur.

1989 m.^sur.

2001 m.^sur.

2011 m.^sur.

65

51

70

49

36

10

9

5

Kultūros paveldas

Erlos dešiniajame krante iš žemės kyšojo stambus akmuo, šalia kurio tryško šaltinis. Pasakojama, kad ant šio akmens mėgęs prisėsti Simonas Daukantas, keliaudamas pėsčiomis iš gimtųjų Kalvių į Mosėdį ar grįždamas namo. Sovietmečiu melioratoriai akmenį išvilko ir paliko stūksoti pakelėje.
Koplytėlė su ornamentuotu kryželiu, Marijos skulptūra ir paveikslu (koplytėlė – 1996 m.; kryželis – XIX a.; fundatorė – Jadvyga Žvinklytė-Rimkienė, meistras – Romualdas Rimkus);
Monumentalus kryžius, ornamentuotas (XX a. pab.).

Šaltiniai

Registrų centras, tikrinta 2016-08-13.
Ignas Jablonskis. Budrių kaimas. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1993. – p. 185
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Žemaičių vyskupo stalo valdų 1637 m. generalinis inventorius. l.245-246.
Lietuvos valstybės istorijos archyvas, F.605, Ap.2, B.723, l.1-24.
M. Gadon. Opisanie powiatu Telszewskiego w gubernii Kowieńskiej w dawnem Xięstwie Żmujdzkiem położonego. – Wilno, 1846. – s. 160
Kauno gubernijos taikos teismo apylinkių ir valsčių sąrašas, parengtas 1870 m. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 4, b. 15. – p. 84
Lietuvos apgyvendintos vietos. – Kaunas, 1925. – p. 116
Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.

Aplinkinės gyvenvietės

Kernai – 2 km

Budriai

SKUODAS – 9 km

Šakaliai

Bobiliškės

DAUKŠIAI – 2 km

Mikulčiai

Baksčiai – 2 km
MOSĖDIS – 4 km

[1] Registrų centras, tikrinta 2016-08-13.

[2] Ignas Jablonskis. Budrių kaimas. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1993. – p. 185

[3] Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Žemaičių vyskupo stalo valdų 1637 m. generalinis inventorius. l.245-246.

[4] Lietuvos valstybės istorijos archyvas, F.605, Ap.2, B.723, l.1-24.

[5] M. Gadon. Opisanie powiatu Telszewskiego w gubernii Kowieńskiej w dawnem Xięstwie Żmujdzkiem położonego. – Wilno, 1846. – s. 160

[6] Kauno gubernijos taikos teismo apylinkių ir valsčių sąrašas, parengtas 1870 m. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 4, b. 15. – p. 84

[7] Lietuvos apgyvendintos vietos. – Kaunas, 1925. – p. 116

[8] Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.

[9] Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.

[1959-70sur-10] Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.

[11] Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.

[12] Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.

[13] Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.

[14] Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.