Šanai

Šanai
Šanė
Gyventojų skaičius	~6 000 000
Populiacija šalyse	Mianmaras:    ? Tailandas:    ? Kinija:    1 158 989
Kalba (-os)	šanų, mjanmų, kitos
Religijos	theravada budizmas, animizmas
Giminingos etninės grupės	laosiečiai

Šanai ( tɑ́ɪ) – Pietryčių Azijos etninė grupė, kurios dauguma gyvena Šanų valstijoje (Mianmaras). Kiti gyvena Mianmaro Kačinų ir Kajinų valstijose bei Mandalajaus provincijoje, taip pat – gretimuose Kinijos bei Tailando rajonuose.

Kalba šanų kalba, kuri priklauso tajų-kadajų grupei, ir kuri labai artima laosiečių kalbai ir tajų kalbai.

Šanų yra apytiksliai 6 milijonai, nors patikimų surašymo duomenų nėra nuo 1935 m.

Pavadinimai

Šanai save vadina Tai, kas reiškia 'laisvi žmonės' ir suvokia save kaip didesnės tajų kultūrinės grupės narius (kartu su tajais, lao, ahomais ir kitomis giminingomis grupėmis). Senasis jų pavadinimas protėvynėje (dabartinis Junanas Kinijoje) buvo baiyi . Dabartinėje Kinijoje gyvenantys šanai įvardijami kaip dajai.

Kitos aplinkinės tautos juos vadina pavadinimais, kilusiais iš egzonimo siam, naudoto įvardinti tajų kultūrinės grupės narius (iš šio egzonimo kilo ir alternatyvus Tailando pavadinimas Siamas). Šios kilmės yra pavadinimai šan (mjanmų kalbos pavadinimas ir oficialiainaudojamas Mianmare, kur gyvena dauguma visų šanų), sam (taip vadina kačinai, ačangai, zi ir ), sen (juos vadina maru etninė grupė), tsen (juos vadina palaungai), šem (juos vadina va tauta), sem (juos vadina (monai).

Subgrupės

Šanai nėra vieninga etninė grupė, o kalba keliomis skirtingomis kalbomis ir skirstomi į kelias sub-grupes:

• Tai Yai (ar Tai Long) – tikrieji šanai, kalbantys šanų kalba;
• Tai Lu („žalieji tajai“) – gyvena pietiniame Junanyje (), šiaurės vakarų Vietname ir rytinėse Mianmaro srityse. Kinijoje sudaro dalį oficialios dajų etninės grupės, Vietname – Lu etninę grupę. Kalba ;
• Tai Neua (šiauriniai tajai) – gyvena daugiausia . Sudaro dalį oficialios dajų etninės grupės Kinijoje. Kalba .
•  – gyvena rytiniame Mianmare, prie sienos su Kinija ir Tailandu. Sudaro daugumą Keng Tunge;
• Tai Khamti – vakariausias šanų pogrupis. Gyvena daugiausia Asame, Manipūre.

Šiame straipsnyje koncentruojamasi ties tikrųjų šanų (Tai Yai) situacija.

Istorija

Pagrindinis straipsnis – Šanų valstybės.

Apgyvendinimas

Šanų įsitvirtinimas dabartinėse teritorijose siejamas su tajų migracijomis, vykusiomis XIII a. Tajų kalba kalbėjusios grupės migravo iš rytų į ir čia įsitvirtino. Iki tol čia gyvenę austroaziečiai buvo didele dalimi sunaikinti ar asimiliuoti. Jų likučiai sudaro dabartines va ir palaungų "salas" kalnyno teritorijoje. Kita svarbi kalnyno grupė gyvenusi čia iki tajų atsikėlimo yra , kalbanti tibetiečių-mjanmų grupės kalba.

Apgyvendinę kalnyną šanai organizavo savo visuomenę vadinamaisiais - ankstyvaisiais politiniais dariniais, kurie savo centrus turėjo kalnų slėniuose, kur viena didesnė gyvenvietė apjungdavo aplinkiniunius kaimus. Dėl to dauguma šių gyvenviečių turi pavadinime žodį mong. Toliau tęsiantis kolonizacijai, atskirus mongus apjungė didesnės šanų valstybės, kurias valdė valdovai, tituluojami . Jų arealas apėmė teritorijas ne tik dabartinėje Šanų valstijoje, bet taip pat ir pietinėje Kačinų valstijos bei vakarinėje ir pietinėje Kinijos Junanio provincijos dalyje.

Birmos ir Kinijos sudėtyje

Šanų valstybės Taungu sudėtyje

Šanų valstybės buvo stipri galia tuometinėje Pietryčių Azijoje. XVI a. pradžioje jos susivienijo vadovaujant valdovui, ir 1527 m. užėmė galingą Iravadžio slėnyje. Tiesa, šanų hegemonija truko neilgai, kadangi tarp jų kunigaikščių trūko vienybės. 1555 m. pietiniame Iravadžio slėnyje buvusi Taungu karalystė nukariavo Avą, o vėliau per keletą metų pajungė ir visas šanų valstybes. Tiesa, jos išlaikė nemažą autonomiją Birmos teritorijoje.

XVII a. sustiprėjo kita kaimynė, Mingų Kinija, kuri įtraukė devynias ryčiausias šanų valstybes į savo įtakos sferą, o galiausiai prisijungė jas ir oficialiai. Šanų saopa buvo traktuojami kaip : jiems leista valdyti, tačiau jų valdžia buvo kontroliuojama centrinės valdžios. Šios valstybės tapo žinomos kaip "Devynios šanų valstybės", arba Košanpye. XVIII a. Mianmaro armija trumpam atsiėmė šią teritoriją, bet vėliau ji vėl buvo sugrąžinta Kinijai, kur išlieka iki mūsų dienų. Šiame regione susiformavo atskira nuo pagrindinių šanų etninė grupė - tai neua.

XIX-XXI a.

1885 m. Britai užkariavo Konbaungų Birmą ir pavertė ją savo kolonija. Kartu į jų valdžią pateko ir šanų karalystės. Jos traktuotos kaip atskiras teritorinis vienetas . Kiekvienai tradicinei karalystei suteikta autonomija, tačiau jos buvo kontroliuojamos centrinės valdžios.

1947 m. Birmai gavus nepriklausomybę, šanų teritorijos atiteko jai, ir buvo organizuotos kaip atskira valstija. Tiesa, dalis buvusių šanų valstybėlių priskirtos Kačinų valstijai. 1962 m. įvykus kariniam perversmui, panaikinta šanų tradicinė monarchija ir suvaržytos teisės. Tai inspiravo šanų kovą su centrine valdžia, kuri tęsiasi iki dabar. Vyksta intensyvi šanų migracija iš Mianmaro, formuojasi gausi diaspora.

Kultūra

Šanai užsiima užliejamu ryžių, tropinių vaisių, vištų ir kiaulių auginimu, amatais, nemažai – smulkia prekyba krautuvėlėse.

Daugelis šanų yra theravados budistai ir sudaro vieną iš keturių didžiųjų budistų grupių Mianmare.

Šanų etninė rasė Mianmare

Mianmare naudojami du šanų apibrėžimai. Siaurąja prasme šanais vadinami tik giminingomis tajų kalbomis kalbantys šanai.

Išplėstine, politine prasme Šanai yra viena iš 8 „nacionalinių etninių rasių“, ir tokiu atveju jiems be tikrųjų šanų priskiriami negiminingomis kalbomis kalbančios etninės grupės (iš viso 33):

• Tibetiečiai-birmiečiai: danu, intha, , pa-o, kwi, lahu, šan-gale, šan-gyi, tai-lem, tai-lon, tai-lay, tai-shon, taungyo, yin-kya, yin-net, man-zi, pyin, eng, son, maw-šan, maingtha,
• Austroaziečiai: danau, chmu, tai-loi, palaungai, va;
• Hmong-mienai: jao;
• Kinai: ;
• Kiti tajai: chun, yun (lao).

Nuorodos

1. Sao Sāimöng, The Shan States and the British Annexation. Cornell University, Cornell, 1969 (2nd ed.)
2. Sai Aung Tun. The Tai Ethnic Migration and Settlement in Myanmar 2006-12-09 iš Wayback Machine projekto.