Chefreno piramidė Chafrės piramidė Senovės Egipto piramidė statyta apie 2550 m pr m e faraono Chefreno Chafrės valdymo m

Chefreno piramidė (Chafrės piramidė) – Senovės Egipto piramidė, statyta apie 2550 m. pr. m. e. faraono Chefreno (Chafrės) valdymo metu Gizoje.

Apie piramidę

Chefreno piramidė yra antroji iš didžiųjų piramidžių, pastatytų plynaukštėje prie Gizos. Tai antra didžiausia Egipto piramidė. Jos vardas buvo Khafre wer, kas reikštų „Chafrė yra didis“. Piramidė tik šiek tiek mažesnė už ankstesnę gretimą Didžiąją (Cheopso) piramidę. Jos originalus aukštis siekė 143,5 metrų, kai Cheopso − 146 metrus. Kadangi Chefreno piramidė pastatyta ant aukštesnės plynaukštės vietos, todėl vizualiai ji atrodo aukštesne už Cheopso. Chefreno piramidės pagrindo planas kvadrato formos, kurio kraštinė siekė 215 m (dabar 211 m). Sienų polinkio kampas 53°7'. Piramidė lengvai atpažįstama iš jos viršūnėje išlikusių apdailos akmenų sluoksnio. To dėka originalus piramidės aukštis menkai nukentėjo ir dabar siekia 136 metrus, bet ji vis tiek išliko šiek tiek žemesne už Cheopso, kuri prarado visą išorinį sluoksnį. Į piramidės vidų iš šiaurinės pusės veda du koridoriai: aukštutinis ir žemutinis, kurie sueina į vieną ir nuveda į laidojimo patalpą. Žemutinis įėjimas prasideda už piramidės ribų ir buvo iškaltas tiesiai į pagrindo uolą. Tikėtina, kad jis prarado paskirtį statytojams nusprendus statyti piramidę kiek piečiau ir vėliau buvo sujungtas šachta su aukštutiniu įėjimu. Senovėje vagys iškirto du tunelius į piramidę. Pirmuoju, apsilankiusiu piramidėje moderniaisiais laikais, buvo italas Džovanis Belconis, kuris tai padarė 1818 m. ir rado sarkofagą be faraono mumijos.

Piramidė buvo apsupta sienos, kuri atskyrė apie 10 metrų pločio kiemą. Už šios sienos dar rastos kitos sienos, kurios tikriausiai yra buvusios antrosios sienos likučiai. Į pietus nuo piramidės rasta piramidė-palydovė (žymima „G 2a“), kuri yra beveik visiškai sugriuvusi ir tikriausiai turėjo savo apjuosimo sieną. Pro šią piramidę eina tunelis į požeminę patalpą. Tiksliai nežinoma, ar tai buvo kulto piramidė, ar faraono žmonos kapas. Vakarų pusėje nuo Chefreno piramidės už sienos buvo rastos kaimelio liekanos. Tikėtina, kad jame buvo dirbtuvės, kuriose buvo gaminami įrankiai piramidės statyboms, statulos, kulto reikmenys ir pan., galbūt jame buvo gyvenama. Į rytus nuo piramidės buvo faraono laidojimo šventykla (dabar griuvėsiai). Prie šventyklos rastos 5 valčių laidojimo duobės, visos tuščios. Iš jos vedė apie 500 metrų ilgio paaukštintas kelias į slėnio šventyklą. Į pietus nuo kelio rasta daug uoloje duobėse iškaltų kapų faraono šeimos nariams ir valdininkams. Slėnio šventykloje rasta geriausia faraono Chefreno statula (dabar Kairo muziejuje). Tikėtina, kad Sfinksas vaizduoja būtent faraoną Chefreną.

Šaltiniai

Vikiteka: Chefreno piramidė – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Farid Atiya. Ancient Egypt. American Univ in Cairo Press, 2006, p. 93
Farid Atiya, Lamis Fayed. Egypt. American Univ in Cairo Press, 2007, p. 7
Zahi Hawass. Magic of the Pyramids. Leonardo Paolo Lovari, 2015