Kaligrafija gr kallos grožis grapho rašau dailyraštis gražaus ir raiškaus rašymo menas Puošia tekstą daro jį emocingesnį

Kaligrafija (gr. kallos – grožis + grapho – rašau) – dailyraštis, gražaus ir raiškaus rašymo menas.

Puošia tekstą, daro jį emocingesnį, vaizdingesnį. Svarbiausias kaligrafijos elementas – ranka rašytas arba pieštas šriftas. Kaligrafinis raštas puošiamas ornamentais, inicialais, spalvinamas.

Populiarus rankraštinėse knygose, taikomosios grafikos kūriniuose, laiškuose, senųjų Rytų šalių, islamo mene (kufiškasis raštas); ypač buvo paplitęs viduramžiais. Kaligrafijos raida susijusi su šrifto istorija bei stilistine dailės evoliucija.

Svarbiausios tradicijos

: Arabų kaligrafija, ,
Japonų kaligrafija

Šaltiniai

Kaligrafija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 198 psl.

Literatūra

Kaligrafijos ir šrifto pagrindai: vadovėlis (sud. Albertas Gurskas). - Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2006. - 223 p.: iliustr. -

Nuorodos

Vikiteka: Kaligrafija – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Kaligrafijos pavasaris // Literatūra ir menas, 2007-04-27

Šis su grafika susijęs straipsnis yra . Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.

[1] Kaligrafija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 198 psl.