Koaguliacija

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Koaguliacija (angl. coagulation; iš lot. coagulatio 'krešėjimas, sutirštėjimas') – (dispersinės sistemos) dalelių sukibimas į stambesnes, dėl ko susidaro stambesni telkiniai, paprastai iškrentantys į .

Panašus reiškinys, kai susilieja skysčio lašeliai (emulsijose) ar dujų burbuliukai vadinamas .

Koaguliacija dažnai yra savaiminis koloidinio tirpalo (kietos dalelės, stambios molekulės skystyje) irimas, kai jis pasidalina į kietą ir skystą fazes. Toks savaiminis kitimas dažnai vadinamas kolodinės sistemos senėjimu. Koaguliacijos sparta priklauso nuo dalelių skersmens, , temperatūros, makrofazės tirpumo. Tirpale esantys spartina koaguliaciją.

Dėl įvykstantys kolodinių dalelių susidūrimai ne visada sukelia jų sukibimą. Sukibti neleidžia koloidines daleles supantys elektringi apvalkalėliai, kuriuos ardo tirpale esantys elektrolitai.

Koaguliacijos pavyzdžiai

• kraujo krešėjimas - ištirpusios fibrinogeno molekulės virsta fibrino molekulėmis, kurios jungiasi į fibrino gijas, sudarančias krešulio pagrindinę dalį.
• varškės susidarymas - koaguliuoja ištirpę pieno baltymai