Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Eustachijus Kajetonas Sapiega

Sapiegos

Herbas „Lis“

Gimė	1797 m. rugpjūčio 7 d. Vilnius
Mirė	1860 m. lapkričio 16 d. (63 metai) Prancūzijoje
Palaidotas (-a)	Monmartro kapinės
Tėvas	Pranciškus Sapiega
Motina	Pelagija Rožė Potocka

Vikiteka	Eustachijus Kajetonas Sapiega

Kunigaikštis Eustachijus Kajetonas Sapiega (lenk. Eustachy Kajetan Sapieha, 1797 m. rugpjūčio 7 d. – 1860 m. lapkričio 16 d.) – Lietuvos-Lenkijos aristokratas, 1831 m. sukilimo dalyvis, išeivijos judėjimo garsus veikėjas.

Biografija

Lietuvos magnatų Sapiegų giminės Ružano linijos atstovas, herbo „Lis“ savininkas. Lietuvos artilerijos generolo, kunigaikščio Pranciškaus Sapiegos (1772–1829) ir Pelagijos Rožės Potockos (1775–1846) vienintelis sūnus.

Jaunystėje Eustachijus Kajetonas Sapiega tarnavo rusų kavalerijoje, po to išėjo į atsargą ir išvažiavo į užsienį. Keliavo po Europą ir apsigyveno Didžiojoje Britanijoje, kur gavo pilietybę, išsaugodamas kunigaikščio titulą.

1829 metais po savo tėvo mirties Eustachijus Kajetonas Sapiega paveldėjo jo plačias valdas Baltarusijoje.

1830–1831 metais dalyvavo 1831 metų sukilime prieš Rusijos valdžią. Eustachijus Kajetonas Sapiega paporučiko laipsnyje tarnavo Lenkijos vyriausio vado, generolo Jano Skrineckio štabe. 1831 metų spalį, po sukilimo numalšinimo, kertu su Lenkijos štabu bėgo į Prūsiją, o iš ten emigravo į Prancūziją. 1831 metų lapkritį buvo apdovanotas auksiniu kryžiumi.

Kunigaikštis Eustachijus Kajetonas Sapiega atsisakė priimti priesaiką ištikimybei Rusijos imperatoriui Nikolajui I, kuris įsakė konfiskuoti visas jo valdas Baltarusijoje.

Paryžiuje buvo glaudžiai susijęs su Hotel Lambert – lenkų išeivijos Prancūzijoje politiniu štabu ir kultūros centru.

Šeima

Eustachijaus Kajetono Sapiegos duktė Ana Marja Branicka

Eustachijus Kajetonas Sapiega buvo vedęs du kartus. 1822 m. gruodžio 21 d. vedė Mariją Paten Bold (1795–1824), nuo santuokos su kuria vaikų neturėjo.

1842 metais vedė antrą kartą grafaitę Rozaliją Juliją Mostovską (1809–1864), grafo Antonijaus Tadeušo Mostovskio (1766–1842) ir Marianos Potockos (1780–1837) dukterį. Vaikai:

Eustachijus Pranciškus (1836 m. spalio 7 d. – 1909 m. gruodžio 23 d.), Adela Klarisa žmona, dukterys: Pransiška Karona ir Klarisa Blank
Ana Marija (1843 m. rugsėjo 18 d. – 1919 m. gruodžio 10 d.), grafo Vladislavo Branickio (m. 1884) žmona nuo 1862 metų
(1847 m. birželio 18 d. – 1901 m. spalio 25 d.), žmona nuo 1877 metų Severina Marija Uruska (1860–1931), grafo Severino Uruskio duktė.

Buvo palaidotas , Paryžiuje.

Literatūra

Энцыклапедыя гісторыі Беларусі. У 6 т. Т. 6. Кн. 1: Пузыны – Усая / Беларус. Энцыкл.; Рэдкал.: Г. П. Пашкоў (галоўны рэд.) і інш.; Маст. Э. Э. Жакевіч. – Мн.: БелЭн, 2001. – 591 с.: іл. .