Endrikis Budrius

Endrikis Budrius
Gimė	1783 m. Gastos, Pakalnės apskritis
Mirė	1852 m. (~69 metai) Bredūnai, Stalupėnų apskritis
Veikla	poetas, lietuvių tautosakos rinkėjas

Endrikis Budrius (1783 m. Gastos, Pakalnės apskritis, Mažoji Lietuva – 1852 m. Bredūnai, prie Pilupėnų, Stalupėnų apskritis) – poetas, lietuvių tautosakos rinkėjas.

Biografija

Dirbo vargonininku Žydkiemyje ir Briedausių dvare. Mokytojaudamas Pilupėnuose pradėjo rinkti dainas ir jų melodijas. Susirašinėjo su Liudviku Rėza, rinko ir siuntė jam liaudies dainas, taip pat savo poeziją. Eduardo Gizevijaus bičiulis. 1848–1849 m. žurnale „Neue Preussische Provinziell-Blätter“ publikuoti jo užrašytų dainų tekstai ir melodijos – 37 dainos su E. Gizevijaus vertimu į vokiečių kalbą. E. Budriaus užrašytų dainų paskelbė knygoje „Lietuvių liaudies dainos“ (Littauische Volkslieder, 1853 m.). Kristianas Barčas knygoje „Dainų balsuose“ (2 t. 1886–1889 m.) pakartojo E. Gizevijaus paskelbtas ir įdėjo dar 8 jo užrašytas dainas.

Sueiliavo proginių, didaktinių kūrinių. L. Rėzos archyve išlikusio rinkinėlio eiles (Budriaus prisikalbėjimas, Ant brolio svotbos, Apraudojimas, Pavasaris, Lapė be uodegos), kurias paskelbė Vaclovas Biržiška Tautoje ir žodyje (7, 1931).

Šaltiniai

1. Kazys Grigas. Endrikis Budrius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 564 psl.
2. Lietuvių literatūros enciklopedija