Stanislovas Ravera Potockis

Stanislovas Ravera Potockis
Potockiai
Herbas „Pilava“
Gimė	1579 m.
Mirė	1667 m. vasario 27 d. (~88 metai)
Tėvas	Andžejus Potockis
Motina	Sofija Piaseckytė
Sutuoktinis (-ė)	Sofija Kalinauskaitė, Ana Mogilaitė
Vaikai	Andžejus Potockis, Feliksas Kazimieras Potockis, Viktorija Elžbieta Potockytė, Ana Potockytė
Vikiteka	Stanislovas Ravera Potockis

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Stanislovas Ravera Potockis (lenk. Stanisław Rewera Potocki, 1579–1667 m. vasario 27 d.) – Lenkijos valstybinis ir karinis veikėjas, pulko vadas, Podolės pakamaris (1621), Haličo seniūnas (1627), Kameneco kaštelionas (1628), Braclavo (1631–1636), Podolės (1636–1655), Kijevo (1655–1658) ir Krokuvos vaivada (1658–1667), Karūnos lauko etmonas (1652–1654), Karūnos didysis etmonas (1654–1667), Radomo, Krasnostavsko, Medicko, Baro, Grodecko, Kolomeisko, Ropčicko, Mostisko, Drachimo, Letičevsko ir Dolynos seniūnas. Jo garbei buvo pavadintas jo sūnaus įkurtas Andžejaus Potockio Stanislavo miestas, dabar Ivano Frankivskas.

Biografija

Karaliaus rotmistro, Podolės pataurininkio ir Kameneco kašteliono Andžejaus Potockio (m. 1609) ir Sofijos Piaseckytės antrasis sūnus. Kilo iš magnatų Potockių giminės, valdė dideles žemes Galicijoje ir Podolėje.

Jaunystėje perėjo iš kalvinizmo į katalikybę. Gavo gerą išsilavinimą tėvynėje ir užsienyje, aplankė Prancūziją ir Olandiją. 1607 metais pradėjo savo karinę karjerą, kartu su savo tėvu ir dėdėmis Lenkijos karaliaus Žygimanto Vazos pusėje dalyvavo su Zebžidovskio rokošiečiais. 1608 metais dalyvavo savo dėdės Stepono Potockio kariniame žygyje į Moldaviją, kur į sostą buvo pasodintas . 1609–1611 metais dalyvavo Lenkijos-Lietuvos karių Smolensko apgulty. Kovėsi su turkais Cecoro mūšyje 1620 metais ir Chotyno mūšyje 1621 metais.

Užėmė aukštus ATR vyriausybinius postus. Nuo 1627 metų buvo Haličo seniūnu, nuo 1628 metų Kameneco kaštelionu, nuo 1631 metų Braclavo ir nuo 1636 metų Podolės vaivada.

1637–1638 metais vadovavo Lenkijos kariniams daliniams kazokų sukilimų (Pavliuko, Ostrianino ir Gunios) malšinimo metu. išgelbėjo karalių iš pavojingos padėties, dėl ko tapo vienu iš jo favoritų. 1652 metais buvo paskirtas Karūnos lauko etmonu, 1653 metais – Kijevo vaivada.

Nuo 1654 metų – Karūnos didysis etmonas.

1665 metais kariavo Lenkijos karaliaus Jono Kazimiero Vazos pusėje prieš sukilusį Karūnos lauko etmoną Jurgį Sebastijaną Liubomirskį ir patyrė pralaimėjimą nuo jo . Savo karinės karjeros metu dalyvavo keturiasdešimt šešiuose mūšiuose. Mirė 1667 metų vasarį Podgaicuose.

Šeima

Stanislovas Potockis buvo vedęs du kartus. Jo pirmoji žmona buvo Sofija Kalinauskaitė (m. po 1645). 1658/1661 metais vedė antrą kartą Aną Movilaitę (m. apie 1665), Moldavijos pono Jeremejaus Movilos (m. 1606) dukterį, nuo santuokos su kuria vaikų neturėjo.

Vaikai

• Andžejus Potockis (m. 1691) – Krokuvos kaštelionas ir Karūnos lauko etmonas.
• Feliksas Kazimieras Potockis (1630–1702) – Krokuvos kaštelionas ir Karūnos didysis etmonas.
• Viktorija Elžbieta Potockytė (+ po 1670) – 1-mas vyras – Karūnos lauko raštininkas Adomas Jeronimas Seniavskis, 2-ras vyras – Braclavo vaivada Andžejus Potockis (m. 1663).
• Ana Potockytė – 1-mas vyras Rogatinsko seniūnas Janas Zigmantas Ostrorugas, 2-ras vyras Seradzo vaivada Maksimilianas Pržerebskis.

Nuorodos

Politinis postas
Prieš tai: Martynas Kazanovskis	Podolės vaivada 1636–1655	Po to: Mikalojus Jurgis Čartoriskis
Prieš tai: Adomas Kisielis	Kijevo vaivada 1655–1658	Po to: Jonas Zamoiskis
Prieš tai:	Krokuvos vaivada 1658–1667	Po to:

Pareigybės