Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė

Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė
Gimė	1954 m. balandžio 30 d. Ežaičiai, Klaipėdos rajonas
Mirė	2014 m. lapkričio 28 d. (60 metų) Kaunas
Palaidotas (-a)	Petrašiūnų kapinės
Sutuoktinis (-ė)	Justas Tolvaišis
Vaikai	Julija, Teresė Laima
Veikla	menotyrininkė, architektūros istorikė
Alma mater	1977 m. LSSR dailės institutas

Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė (1954 m. balandžio 30 d. Ežaičiuose, Klaipėdos rajonas – 2014 m. lapkričio 28 d. Kaune) – Lietuvos menotyrininkė, architektūros istorikė, nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė.

Biografija

1961–1965 m. mokėsi Ežaičių pradinėje mokykloje, 1965–1972 m. Gargždų vidurinėje mokykloje. 1972–1977 m. LSSR dailės institute (dab. Vilniaus dailės akademija) studijavo meno istoriją ir teoriją. 1978–1981 m. mokėsi Statybos ir architektūros MTI aspirantūroje. 1984 m. Sąjunginiame menotyros mokslo tyrimų institute Maskvoje apgynė menotyros mokslų kandidato disertaciją „1830-1920 m. Lietuvos architektūros stilistinė raida“ (1993 m. nostrifikuota, patvirtinant humanitarinių mokslų daktaro laipsnį).

1977–1978 m. ir 1982–1983 m. Lietuvos statybos ir architektūros MTI Architektūros istorijos sektoriaus jaunesnioji mokslo darbuotoja. 1983–2001 m. Architektūros ir statybos instituto to paties sektoriaus vyr. mokslo darbuotoja. Spaudoje paskelbė keliasdešimt straipsnių apie paveldo vertes ir išsaugojimą (ciklas „Pasivaikščiojimai po Kauną, 1995–2000“ ir kt.).

Nuo 1996 m. dėstė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Menų fakultete (2002–2008 m. Menų institutas): 1996–1997 m. VDU Menų fakulteto Menotyros katedros vyr. asistentė, 1998–2006 m. vyresnioji mokslo darbuotoja, 2003–2005 m. docentė, nuo 2006 m. profesorė, vyriausioji mokslo darbuotoja. Kartu su savo studentais, savanoriais ir kolegomis įsitraukė į Kauno miesto medinio paveldo dokumentavimo veiklą, inicijavo duomenų bazės ir svetainės www.archimede.lt kūrimą, konsultavo medinių namų gyventojus saugojimo ir tvarkybos klausimais.

Lietuvos dailininkų sąjungos (nuo 1990 m.), LR Kultūros paveldo departamento architektūros, istorinės-meninės raidos ekspertė (nuo 1990 m.), ICOMOS Lietuvos nacionalinio komiteto narė (nuo 1993 m. iki 2019 m.), Lietuvos dailės istorikų draugijos narė (nuo 1995 m.), Kauno arkivyskupijos bažnytinio meno komisijos narė (nuo 2002 m.), Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo ekspertė (nuo 2003 m.), Lietuvos mokslo tarybos ekspertė (nuo 2005 m.). Nuo 2005 m. Kauno miesto nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos narė, nuo 2010 m. – šios tarybos pirmininkė.

Vaikai: Julija (g. 1985), Teresė Laima (g. 1992). Palaidota Petrašiūnų kapinėse.

Bibliografija

• Lietuvos architektūros istorija, t. III (su kitais). – Vilnius: Savastis, 2000. – 509 p. –
• Istorizmas ir modernas Vilniaus architektūroje. – Vilnius: VDA leidykla, 2000. – 179 p.: iliustr.
• Kauno technologijos universiteto pastatai: istorija ir architektūra / Jurgis Bučas, Jonas Minkevičius, Jolita Kančienė, Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. – Kaunas: Technologija, 2000. – 190 p.: iliustr. –
• Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje (1843–1915). – Kaunas: VDU leidykla, 2001. – 178 p.: iliustr. –
• Antanas Vivulskis (1877–1919): tradicijų ir modernumo dermė. – Vilnius: VDA leidykla, 2002. – 163 p.: iliustr. –
• Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčia: istorija, dailė, architektūra / Laima Šinkūnaitė, Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. – Kaunas: Kauno arkivyskupijos muziejus, 2005. – 38 p.: iliustr. –
• Vilnius, 1900–2005: naujosios architektūros gidas (su kitais). – Vilnius: Architektūros fondas, 2005. – 237 p. –
• Architekci Wileńscy, 1850–1914. – Bydgoszcz, 2005. – 71 p.: iliustr. –
• Architektūrologijos pagrindai: mokomoji knyga. – Kaunas: VDU leidykla, 2007. – 103 p.: iliustr. –
• Kultūros politika: metodinė priemonė (su kitais). – Kaunas: VDU leidykla, 2007. – 251 p. –
• Pilis un muižas Igaunijā, Latvijā, Lietuvā (su kitais). – Rīga: Elpa, 2007. – 408 p.: iliustr. –
• Kauno šv. apaštalų Petro ir Pauliaus arkikatedra bazilika (su kitais). – Kaunas, 2008. – 171 p.: iliustr. –
• Menotyros baigiamųjų darbų rengimo metodiniai nurodymai. – Kaunas: VDU leidykla, 2009. – 43 p. –

Įvertinimas

• 1984 m. žurnalo „Literatūra ir menas“ premija, už dailės ir architektūros kritiką
• 2001 m. Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriaus diplomas, už architektūros mokslo ir kritikos darbus
• 2003 m. Lietuvos dailės istorikų draugijos diplomas, už geriausius 2002–2003 m. menotyros leidinius
• 2006 m. Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija

Šaltiniai

1. http://www.mokslas.mii.lt/mokslas/SRITYS/duom00.php?pav=T&sritis=H 2014-12-28 iš Wayback Machine projekto.
2. Kas yra kas Lietuvoje: kraštiečiai. – Kaunas: Neolitas, 2008. – 838–839 p.
3. http://pilotas.lt/index.php/lt/pulsas/item/3423-nijolė-lukšionytė-1954-2014/netekome-architektūrologės-dėstytojos

Nuorodos

• Milda Kniežaitė. Dabartis nėra vienintelis sluoksnis, 2007-01-20