54 50 š pl 25 28 r ilg 54 84 š pl 25 47 r ilg 54 84 25 47 Nemenčinės valsčiusLaikotarpis 1554 1950 m Apytikrė valsčiaus

54°50′š. pl. 25°28′r. ilg. / 54.84°š. pl. 25.47°r. ilg. / 54.84; 25.47

Nemenčinės valsčius
Laikotarpis: 1554 – 1950 m.

Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras:	Nemenčinė, Senoji Nemenčinėlė (1874)

Rusijos imperija
Vilniaus gubernija	Vilniaus apskritis (186?–1915)

Lenkija
Vilniaus apygarda (1919–1920) Vidurinė Lietuva (1920–1922) Vilniaus žemė (1922–1926) Vilniaus vaivadija (1926–1939)	Vilniaus apskritis (1919–1922) Vilniaus-Trakų apskritis (1922–1939)

Lietuva
Vilniaus kraštas	Vilniaus apskritis (1939–1941)

Trečiasis Reichas
Ostlandas	Vilniaus apskritis (1941–1944)

Sovietų Sąjunga
Lietuvos TSR	Vilniaus apskritis (1944–1950)

Nemenčinės valsčius (rus. Неменчинская волость, lenk. gmina Niemenczyn; XIX a. viduryje Raudondvario valsčius, rus. Чернодворская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės pietryčių Lietuvos teritorijoje. Centras – Nemenčinė (kurį laiką – Senoji Nemenčinėlė).

Istorija

Valsčius minimas dar 1554 m. Atkurtas carmečiu XIX a. Vilniaus gubernijoje.1927 m. balandžio 1 d. prijungta dalis Bistryčios valsčiaus. Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Nemenčinės rajonui (18 apylinkių) ir Pabradės rajonui (3 apylinkės).

Valsčiaus istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Ūkių sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1869 m.		4515	380 kiemų		122
1874 m.		4893	377 kiemai	4 seniūnijos	139
1880 m.		4564	379 kiemai	4 seniūnijos	139
1885 m.		4642	379 kiemai	4 seniūnijos	139
1890 m.		7470	532 kiemai	4 seniūnijos	147
1949-01-01 ((išsamiau))	478			21 apylinkė

Vadovai

A. Stefanovičius, 1884–1887 m.
I. Stankevičius, 1887–1890 m.
I. Stefanovičius, nuo 1890 m.

Suskirstymas

Pagrindinė gyvenvietė	Seniūnija, 1874 m. (rus.)	Seniūnija, ~1880 m. (lenk.)	Apylinkė, 1949 m.
Antaviliai	-	-	Antavilių apylinkė
Bezdonys	-	-	Bezdonių apylinkė
Buivydžiai	-	-	Buivydžių apylinkė
Dailidėnai	-	-	Dailidėnų apylinkė
Dvailiniai	-	-	Dvailinių apylinkė
Griciūnai	-	-	Griciūnų apylinkė
Maciūnai	-	-	Maciūnų apylinkė
Maikūnai	-	-	Maikūnų apylinkė
Martišiūnai	-	-	Martišiūnų apylinkė
Mėleniai	-	-	Mėlenių apylinkė
Miškiniai	-	-	Miškinių apylinkė
Nemenčinė	Неменчинское	Niemenczyn	Nemenčinės apylinkė
Pakryžė	Подкрижское	Podkrzyż	-
Piliakalnis	-	-	Piliakalnio apylinkė
Puodžiūnai	Падзюнское	Padziuny	-
Sakiškės	-	-	Sakiškių apylinkė
Santaka	-	-	Santakos apylinkė
Stripūnai	-	-	Stripūnų apylinkė
Sužionys	-	-	Sužionių apylinkė
Šventininkai	-	-	Šventininkų apylinkė
Tarakonys	-	-	Tarakonių apylinkė
Troškūnai	Трашкунское	Traszkuny	Troškūnų apylinkė
Vilkiškės	-	-	Vilkiškių apylinkė
Iš viso:	4 seniūnijos	4 seniūnijos	21 apylinkė

Šaltiniai

Списокъ волостей и сельскихъ обществъ по мировымъ участкамъ Виленской губерніи 1874 года. – Вильна, Виленская Губернская Типографiя, 1874. // PDF 49 psl.
Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 141 psl.
Dz.U. z 1927 r. nr 24, poz. 189
Памятная книжка Виленской губернiи на 1870 годъ. // PDF 286 psl.
Памятная книжка Виленской губернiи на 1875 годъ. // PDF 288 psl.
Памятная книжка Виленской губернiи на 1881 годъ. // PDF 326 psl.
Памятная книжка Виленской губернiи на 1886 годъ. // PDF 325 psl.
Памятная книжка Виленской губернiи на 1891 годъ. // PDF 503 psl.
Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 191
Памятная книжка Виленской губернiи на 1887 годъ. // PDF 412 psl.
Памятная книжка Виленской губернiи на 1888 годъ. // PDF 476–477 psl.
Памятная книжка Виленской губернiи на 1891 годъ. // PDF 503 psl.
Списокъ волостей и сельскихъ обществъ по мировымъ участкамъ Виленской губерніи 1874 года. – Вильна, Виленская Губернская Типографiя, 1874. // PDF 49–52 psl.
Niemenczyn. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VII (Netrebka — Perepiat). Warszawa, 1886, 86 psl. (lenk.)
Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 193

Valsčiaus gyvenvietės (Radzima.net)

[1] Списокъ волостей и сельскихъ обществъ по мировымъ участкамъ Виленской губерніи 1874 года. – Вильна, Виленская Губернская Типографiя, 1874. // PDF 49 psl.

[2] Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 141 psl.

[3] Dz.U. z 1927 r. nr 24, poz. 189

[4] Памятная книжка Виленской губернiи на 1870 годъ. // PDF 286 psl.

[5] Памятная книжка Виленской губернiи на 1875 годъ. // PDF 288 psl.

[6] Памятная книжка Виленской губернiи на 1881 годъ. // PDF 326 psl.

[7] Памятная книжка Виленской губернiи на 1886 годъ. // PDF 325 psl.

[8] Памятная книжка Виленской губернiи на 1891 годъ. // PDF 503 psl.

[9] Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 191

[10] Памятная книжка Виленской губернiи на 1887 годъ. // PDF 412 psl.

[11] Памятная книжка Виленской губернiи на 1888 годъ. // PDF 476–477 psl.

[12] Памятная книжка Виленской губернiи на 1891 годъ. // PDF 503 psl.

[13] Списокъ волостей и сельскихъ обществъ по мировымъ участкамъ Виленской губерніи 1874 года. – Вильна, Виленская Губернская Типографiя, 1874. // PDF 49–52 psl.

[14] Niemenczyn. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VII (Netrebka — Perepiat). Warszawa, 1886, 86 psl. (lenk.)

[15] Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 193