1814 m. Prancūzijos Konstitucija

1814 m. Prancūzijos Konstitucinė Chartija
Informacija
Valstybė	Prancūzija
Priimta	1814 m.
Galiojo iki	1814 – 1830 m.
Turinys
Valdymo forma	Konstitucinė monarchija
Įstatymų leidžiamoji valdžia	Parlamentas: Perų rūmai ir Deputatų rūmai
Vykdomoji valdžia	Karalius ir ministrai

1814 m. Prancūzijos Konstitucinė Chartija – konstitucinis dokumentas, 1814 m. (vienasmeniškai paskelbtas, padovanotas) Liudviko XVIII, paruoštas kai kurių Senato ir Įstatymų leidybos korpuso narių. Ši chartija buvo peržiūrėta 1830 m. ir galiojo iki 1848 m. Išsaugota daugelis laisvių, išsikovotų per Prancūzijos revoliuciją.

1814 m. Prancūzijos Konstitucinė Chartija įtvirtino konstitucinę monarchiją su dvejų rūmų parlamentu. Ginamos pilietinės teisės, nors katalikybė paskelbta valstybine religija, skelbiama religinė tolerancija.

Priėmimo aplinkybės

Po Napoleono pralaimėjimo Rusijoje į Paryžių 1814 m. įžengė Rusijos, Anglijos, Prūsijos ir Austrijos kariuomenė, . Taip į tėvynę galėjo sugrįžti į tėvynę emigravę bajorai ir susiklostė palankios sąlygos monarchijai restauruoti. Į sostą pakviestas Liudviko XVI brolis Liudvikas XVIII, kuriam teko pripažinti feodalizmo panaikinimą, naująją teisę ir žemės perskirstymą. Būtina buvo patraukti į monarchijos pusę bent dalį , tad teko į būsimą valstybės tvarką įdiegti demokratijos principų. Šie kompromisai ir atsispindėjo 1814 m. konstitucinėje chartijoje.

Valstybinė santvarka

Konstitucinė monarchija (kaip ir 1791 m. Prancūzijos Konstitucijoje).

Įstatymų leidžiamoji valdžia

Dviejų rūmų parlamentas: Perų rūmai ir Deputatų rūmai, atlikę labai panašias funkcijas. Jie posėdžiavo tuo pat metu ir svarstė tuos pačius projektus, tik mokesčių projektai pirmiau patekdavo į Deputatų rūmus. Įstatymams reikėjo karaliaus patvirtinimo, jam projektą atmetus, rūmai negalėjo šio veto įveikti. Įstatymų leidžiamosios valdžios rinkimų tvarka: Perų rūmų nariai skiriami karaliaus iki gyvos galvos, neribojant jų skaičiaus. Deputatų rūmai renkami visų piliečių, sulaukusių 30 m. ir mokančių 300 frankų tiesioginių pajamų (labai dideli reikalavimai, kurių neatitiko dauguma inteligentų ir tuo labiau valstiečių).

Vykdomoji valdžia

Karalius ir ministrai. Karalius yra valstybės vadovas, jam priklauso išimtinė jis vadovauja ginkluotosioms pajėgoms, skelbia karą, sudaro sutartis, skiria pareigūnus, leidžia potvarkius ir įsakus, būtinus įstatymų vykdymui ir saugumui garantuoti, tvirtina įstatymus, leidžiamus parlamento. Karalius galėjo paleisti Deputatų rūmus, tačiau per 3 mėnesius sušaukti naujus. Karalius taip pat skiria teisėjus. Įstatymų vykdomosios valdžios rinkimas: paveldima.

Žmogaus teisių įtvirtinimas

Pirmieji 12 chartijos straipsnių skiriami konstitucinėms piliečių teisių garantijoms. Tai lygybė prieš įstatymus, nepaisant titulų ir laipsnių, asmens, minčių reiškimo laisvė, nuosavybės teisė.

Svarbiausios nuostatos

Įtvirtintas dvejų rūmų parlamentas, vieni rūmai – karaliaus sudaroma aristokratinio pobūdžio institucija. Labai stipri karaliaus valdžia, palyginti su 1791 m. konstitucija, jo įstatymų veto jau nebe suspensyvinis, o visiškai užkertantis kelią jų priėmimui.Ministrai pirmąkart skelbiami atsakingais parlamentui (žengtas žingsnis į parlamentarizmą).

Teisėjai skiriami karaliaus.

Išnašos

1. Charter of 1814. Britannica Online Encyclopedia. Nuoroda tikrinta 2022-07-02.
2. Pierre Bodineau, Michel Verpeaux, Histoire constitutionnelle de la France, Paris, Presses universitaires de France, 2013, p. 42–45.

Nuorodos

• Chartijos tekstas anglų k.