Važiavimas dviračiu keliavimas dviračiu ar kitokiu keliaračiu Terminas apima įvairių žmogaus minamų transporto priemonių

Važiavimas dviračiu – keliavimas dviračiu ar kitokiu keliaračiu. Terminas apima įvairių žmogaus minamų transporto priemonių, tokių kaip balansiniai dviratukai, , ir keturračiai, naudojimą. Dviračiu važinėjama visame pasaulyje, – jis naudojamas kaip transporto priemonė, aktyviam poilsiui, fiziniams pratimams ir sportinėms varžyboms.

Dviratininkai, pėstieji ir vairuotojai neretai kelia skirtingus reikalavimus dėl miesto infrastruktūros. Kai kuriose įstatyminėse bazėse pirmenybė teikiama motorizuotoms transporto priemonėms, pvz., nustatant vienpusio eismo gatvių sistemas, laisvus posūkius sukti į dešinę, didelio pralaidumo žiedines sankryžas ir nuovažas. Kitose šalyse prioritetizuojami dviratininkai, skatinant persėsti ant dviračių taikant įvairias eismo ribojimo priemones, kad būtų apribotas motorizuotų transporto priemonių eismas. Taip pat tiesiami dviračių takai ir dviračių trasos. Dviračių transporto infrastruktūros įrengimas įvairiuose miestuose ir šalyse labai skiriasi, ypač dėl to, kad dviračiais beveik vien tik važinėjama gatvėse, o kompiuterinės regos ir gatvių vaizdų kūrimo technologijos suteikė daug galimybių įvertinti dviratininkams skirtą infrastruktūrą.

Paradoksalu, tačiau daugelyje besivystančiųjų šalių dviračiai tampa mažiau populiarūs, nes šiuos keičia motorinės transporto (motociklai ir automobiliai), o daugelyje išsivysčiusių šalių dviračių naudotojų skaičius auga.

Poveikis sveikatai

Važinėjimas dviračiu teikia įvairios naudos sveikatais, mažina vėžio, širdies ligų ir diabeto riziką, kurią sukelia sėslus gyvenimo būdas. Važiavimas dviračiais stacionariais dviračiais taip pat buvo naudojamas kaip apatinių galūnių traumų reabilitacijos dalis, ypač po klubo operacijos. Asmenys, kurie reguliariai važinėja dviračiu, taip pat pranešė apie psichikos sveikatos pagerėjimą, įskaitant mažiau jaučiamą stresą ir didesnį gyvybingumą.

Važiavimo dviračiu nauda sveikatai nusveria riziką, lyginant važiavimą dviračiu su sėdimu gyvenimo būdu. Nyderlanduose atliktas tyrimas parodė, kad važiavimas dviračiu gali pailginti gyvenimo trukmę iki 14 mėnesių, kai tuo tarpu rizika sutrumpinanti gyvenimo trukmę lygi 40 dienų ar mažiau. Nustatyta, kad mirtingumo sumažėjimas yra tiesiogiai susijęs su vidutiniu laiku, praleistu važinėjant dviračiu, o tai sudaro apie 6500 išvengtų mirčių dėl važiavimo dviračiu. Važiavimas dviračiu Nyderlanduose dažnai yra saugesnis nei kitose pasaulio šalyse, todėl kituose regionuose rizikos ir naudos santykis skirsis. Tyrimu buvo įrodyta, kad važiavimo dviračiu ar vaikščiojimo nauda viršija riziką santykiu 9:1 ir 96:1, lyginant su visiškai nesportuojančiųjų grupe.

Taip pat skaitykite

Šaltiniai

McLeod, Sam; Babb, Courtney; Barlow, Steve (2020-05-21). „How to 'do' a bike plan: Collating best practices to synthesise a Maturity Model of planning for cycling“. Transportation Research Interdisciplinary Perspectives (anglų). 5: 100130. doi:10.1016/j.trip.2020.100130.
Ito, K.; Biljecki, F. (2021). „Assessing bikeability with street view imagery and computer vision“. Transportation Research Part C: Emerging Technologies. 132: 103371. :2105.08499. doi:10.1016/j.trc.2021.103371. S2CID 234763005.
Sabyrbekov, Rahat; Overland, Indra (2020-09-21). „Why Choose to Cycle in a Low-Income Country?“. Sustainability (anglų). 12 (18): 7775. doi:10.3390/su12187775. ISSN 2071-1050.
Schantz P, Salier Eriksson, J, Rosdahl, H. 2020. Perspectives on exercise intensity, volume and energy expenditure in habitual cycle commuting. Front. Sports Act. Living 2:65
Götschi, Thomas; Garrard, Jan; Giles-Corti, Billie (2 January 2016). „Cycling as a Part of Daily Life: A Review of Health Perspectives“. Transport Reviews. 36 (1): 45–71. doi:10.1080/01441647.2015.1057877. :10536/DRO/DU:30078063. ISSN 0144-1647. S2CID 152653005.
„A Physically Active Life through Everyday Transport“ (PDF). World health Organisation. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2009-09-28. Nuoroda tikrinta 2009-09-29.
Stalzer, Steve; Wahoff, Michael; Scanlan, Molly; Draovitch, Pete (2005). „Rehabilitation After Hip Arthroscopy“. Operative Techniques in Orthopaedics. 15 (3): 280–289. doi:10.1053/j.oto.2005.06.007. ISSN 1048-6666.
Avila-Palencia, Ione; Int Panis, Luc; Dons, Evi; Gaupp-Berghausen, Mailin; Raser, Elisabeth; Götschi, Thomas; Gerike, Regine; Brand, Christian; de Nazelle, Audrey; Orjuela, Juan Pablo; Anaya-Boig, Esther (1 November 2018). „The effects of transport mode use on self-perceived health, mental health, and social contact measures: A cross-sectional and longitudinal study“. Environment International. 120: 199–206. Bibcode:2018EnInt.120..199A. doi:10.1016/j.envint.2018.08.002. :10044/1/62973. ISSN 0160-4120. PMID 30098553. S2CID 51965322.
Fishman, Elliot; Schepers, Paul; Kamphuis, Carlijn Barbara Maria (2015). „Dutch Cycling: Quantifying the Health and Related Economic Benefits“. American Journal of Public Health. 105 (8): e13–e15. doi:10.2105/ajph.2015.302724. ISSN 0090-0036. PMC 4504332. PMID 26066942.
Schepers, Paul; Twisk, Divera; Fishman, Elliot; Fyhri, Aslak; Jensen, Anne (2017 m. vasaris). „The Dutch road to a high level of cycling safety“ (PDF). Safety Science (anglų). 92: 264–273. doi:10.1016/j.ssci.2015.06.005. :11250/2766251. S2CID 110938997. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2019-12-17. Nuoroda tikrinta 2019-12-04. {{}}: Patikrinkite date reikšmes: |date= ()
Kay Teschke; Conor C.O. Reynolds; Francis J. Ries; Brian Gouge; Meghan Winters (2012 m. kovas). „Bicycling: Health Risk or Benefit?“ (PDF). University of British Columbia Medical Journal. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2016-10-20. Nuoroda tikrinta 2016-10-19. {{}}: Patikrinkite date reikšmes: |date= ()
IoneAvila-Palencia (2018). „The effects of transport mode use on self-perceived health, mental health, and social contact measures: A cross-sectional and longitudinal study“. Environment International. 120: 199–206. Bibcode:2018EnInt.120..199A. doi:10.1016/j.envint.2018.08.002. :1942/28758. PMID 30098553. S2CID 51965322.
Leyland, Louise-Ann; Spencer, Ben; Beale, Nick; Jones, Tim; Reekum, Carien M. van (2019-02-20). „The effect of cycling on cognitive function and well-being in older adults“. PLOS ONE (anglų). 14 (2): e0211779. Bibcode:2019PLoSO..1411779L. doi:10.1371/journal.pone.0211779. ISSN 1932-6203. PMC 6388745. PMID 30785893.

[1] McLeod, Sam; Babb, Courtney; Barlow, Steve (2020-05-21). „How to 'do' a bike plan: Collating best practices to synthesise a Maturity Model of planning for cycling“. Transportation Research Interdisciplinary Perspectives (anglų). 5: 100130. doi:10.1016/j.trip.2020.100130.

[2] Ito, K.; Biljecki, F. (2021). „Assessing bikeability with street view imagery and computer vision“. Transportation Research Part C: Emerging Technologies. 132: 103371. :2105.08499. doi:10.1016/j.trc.2021.103371. S2CID 234763005.

[ReferenceA-3] Sabyrbekov, Rahat; Overland, Indra (2020-09-21). „Why Choose to Cycle in a Low-Income Country?“. Sustainability (anglų). 12 (18): 7775. doi:10.3390/su12187775. ISSN 2071-1050.

[4] Schantz P, Salier Eriksson, J, Rosdahl, H. 2020. Perspectives on exercise intensity, volume and energy expenditure in habitual cycle commuting. Front. Sports Act. Living 2:65

[5] Götschi, Thomas; Garrard, Jan; Giles-Corti, Billie (2 January 2016). „Cycling as a Part of Daily Life: A Review of Health Perspectives“. Transport Reviews. 36 (1): 45–71. doi:10.1080/01441647.2015.1057877. :10536/DRO/DU:30078063. ISSN 0144-1647. S2CID 152653005.

[WHO-6] „A Physically Active Life through Everyday Transport“ (PDF). World health Organisation. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2009-09-28. Nuoroda tikrinta 2009-09-29.

[:1-7] Stalzer, Steve; Wahoff, Michael; Scanlan, Molly; Draovitch, Pete (2005). „Rehabilitation After Hip Arthroscopy“. Operative Techniques in Orthopaedics. 15 (3): 280–289. doi:10.1053/j.oto.2005.06.007. ISSN 1048-6666.

[:2-8] Avila-Palencia, Ione; Int Panis, Luc; Dons, Evi; Gaupp-Berghausen, Mailin; Raser, Elisabeth; Götschi, Thomas; Gerike, Regine; Brand, Christian; de Nazelle, Audrey; Orjuela, Juan Pablo; Anaya-Boig, Esther (1 November 2018). „The effects of transport mode use on self-perceived health, mental health, and social contact measures: A cross-sectional and longitudinal study“. Environment International. 120: 199–206. Bibcode:2018EnInt.120..199A. doi:10.1016/j.envint.2018.08.002. :10044/1/62973. ISSN 0160-4120. PMID 30098553. S2CID 51965322.

[9] Fishman, Elliot; Schepers, Paul; Kamphuis, Carlijn Barbara Maria (2015). „Dutch Cycling: Quantifying the Health and Related Economic Benefits“. American Journal of Public Health. 105 (8): e13–e15. doi:10.2105/ajph.2015.302724. ISSN 0090-0036. PMC 4504332. PMID 26066942.

[10] Schepers, Paul; Twisk, Divera; Fishman, Elliot; Fyhri, Aslak; Jensen, Anne (2017 m. vasaris). „The Dutch road to a high level of cycling safety“ (PDF). Safety Science (anglų). 92: 264–273. doi:10.1016/j.ssci.2015.06.005. :11250/2766251. S2CID 110938997. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2019-12-17. Nuoroda tikrinta 2019-12-04. {{}}: Patikrinkite date reikšmes: |date= ()

[11] Kay Teschke; Conor C.O. Reynolds; Francis J. Ries; Brian Gouge; Meghan Winters (2012 m. kovas). „Bicycling: Health Risk or Benefit?“ (PDF). University of British Columbia Medical Journal. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2016-10-20. Nuoroda tikrinta 2016-10-19. {{}}: Patikrinkite date reikšmes: |date= ()

[12] IoneAvila-Palencia (2018). „The effects of transport mode use on self-perceived health, mental health, and social contact measures: A cross-sectional and longitudinal study“. Environment International. 120: 199–206. Bibcode:2018EnInt.120..199A. doi:10.1016/j.envint.2018.08.002. :1942/28758. PMID 30098553. S2CID 51965322.

[13] Leyland, Louise-Ann; Spencer, Ben; Beale, Nick; Jones, Tim; Reekum, Carien M. van (2019-02-20). „The effect of cycling on cognitive function and well-being in older adults“. PLOS ONE (anglų). 14 (2): e0211779. Bibcode:2019PLoSO..1411779L. doi:10.1371/journal.pone.0211779. ISSN 1932-6203. PMC 6388745. PMID 30785893.