Sagreso kyšulys

37°0′23″ š. pl. 8°56′21″ v. ilg. / 37.00639°š. pl. 8.93917°r. ilg. / 37.00639; 8.93917

Sagreso kyšulys

Sagrešo kyšulys

Sagrešo kyšulys Portugalijoje

Sagreso kyšulys arba Sagrešo kyšulys (port. Ponta de Sagres) – kyšulys pietvakarių Portugalijoje, Algarvėje, tuojau į pietus nuo Sagrešo miesto. Kartu su šalimais esančiu Šv. Vincento kyšuliu laikomas toliausiai į pietvakarius nutolusia Europos žemyno vieta. Yra švyturys.

Vietovė gyvenama nuo neolitinių laikų. Antikiniuose šaltiniuose kyšulys minimas kaip lot. Sacrum Promontorium („šventasis kyšulys“, nuo to ir dabartinis pavadinimas), minimas Eforo, Plinijaus Vyresniojo, Strabono. Vėliau jūrininkų dažnai vadintas „pasaulio pakraščiu“. Čia buvusi svarbi religinė vieta, romėnų laikais, manoma, jog čia galimai garbintas Saturnas arba Heraklis. Arabų laikais Muchamadas al Idrisijus mini čia buvus „kranklių šventyklą“. XV a. vid., valdant Henrikui Jūrininkui, Sagreso kyšulio pusiasalyje pastatyta , kurioje, kaip neretai teigiama, veikė jūrininkų mokykla.1587 m. tvirtovę apgriovė anglų piratas Frensis Dreikas, o 1755 m. galutinai suniokojo . XX a. antroje pusėje tvirtovė atstatyta.

Sagreso kyšuliui suteiktas Europos paveldo ženklas.

• Reginys į kyšulį nuo tvirtovės
• Sagreso tvirtovė kyšulyje
• Audra Sagreso kyšulyje
• Kyšulio prakrantė

Šaltiniai

1. Sagres Point, travel-in-portugal.com
2. Soares R (2014). „O Promontorium Sacrum, uma petrificada paisagem sagrada“. Revista Santuários. 1.
3. Costeira C (2018). „Fortaleza de Sagres“. Direcção Geral do Património Arqueológico.
4. Rosário AS do (1963). „Terras da nossa terra: Sagres“ (PDF). Gazeta dos Caminhos de Ferro. 76.
5. Costa PO de (2009). Henrique, o Infante (1.ª ed.). A Esfera dos Livros.
6. Sagres Promontory (Portugal), europa.eu

Vikiteka: Sagreso kyšulys – vaizdinė ir garsinė medžiaga