Aukštutinio pakilimo balsiai

Aukštutinio pakilimo balsiai – daugomoje pasaulio kalbų vartojama balsių klasė. Pagrindinis aukštutinio pakilimo balsių požymis tas, kad liežuvis maksimaliai pakilęs prie viršutinio gomurio, tačiau nesukuria priebalsiams būdingo triukšmo.

TFA balsiai: aukštutiniai (close), beveik aukštutiniai (near-close), vidurio aukštutiniai (close-mid).

Angliškoje literatūroje aukštutinio pakilimo balsius įprasta vadinti „uždaraisiais“ (close vowel).

Lietuvių kalboje vartojami aukštutinio pakilimo balsiai [iː], [ɪ], [uː], [ʊ], žymimi atitinkamai raidėmis y (į), i, ū (ų), u. Aukščiausio pakilimo yra balsis [i:], lietuvių kalboje užrašomas raidėmis y, į.

Kalbant apie kokios nors konkrečios kalbos fonologiją, aukštutinio pakilimo gali būti bet koks balsis, jei jis prie gomurio priartėja labiau nei vidurinio pakilimo balsis. Vadinasi, vidurio aukštutinio, beveik aukštutinio ir aukštutinio pakilimo balsiai gali būti sujungti į vieną aukštutinių (uždarųjų) balsių grupę.

TFA aukštutinio pakilimo balsių sąrašas

Nesulūpintas priešakinės eilės aukštutinio pakilimo balsis	[i]
Sulūpintas priešakinės eilės aukštutinio pakilimo balsis	[y]
Nesulūpintas aukštutinio pakilimo balsis	[ɨ]
Sulūpintas vidurinės eilės aukštutinio pakilimo balsis	[ʉ]
Nesulūpintas užpakalinės eilės aukštutinio pakilimo balsis	[ɯ]
Sulūpintas užpakalinės eilės aukštutinio pakilimo balsis	[u]

Išnašos

1. Ottenheimer, Harriet (2011). The Anthropology of Language: An Introduction to Linguistic Anthropology Workbook/Reader. Belmont, CA: Cengage Learning. p. 44. ISBN .
2. Mathiassen, T. (1996). A Short Grammar of Lithuanian. Columbus: Slavica Publishers, Inc. pp. 26–27. ISBN .
3. Rima Bacevičiūtė (2000). „Lukšių šbnektos izoliuotų balsių tyrimas“. Kalbotyra. XLVIII (1)-XLIX (1): 8.