Nočià blrs Нача rus Нача kaimas šiaurės vakarų Gudijoje Gardino srityje Varanavo rajone prie Nočios upės 10 km į šiaurės

Nočià (blrs. Нача, rus. Нача) – kaimas šiaurės vakarų Gudijoje, Gardino srityje, Varanavo rajone, prie Nočios upės, 10 km į šiaurės vakarus nuo Rodūnios, prie Lietuvos sienos. Pasiekiamas keliu iš Rodūnios. Yra neogotikinė Šv. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčia (1927 m.), etnologo Vandalino Šukevičiaus ir istoriko Teodoro Narbuto kapavietės, paminklas 1863–1864 m. sukilėliams. Išlikusi XIX a. smuklė, XX a. pradžios koplyčia-mauzoliejus. Apylinkėse yra XII–XIV a. pilkapių.

Nočia blrs. Нача, rus. Нача


Nočia 54°04′26″š. pl. 24°50′20″r. ilg. / 54.074°š. pl. 24.839°r. ilg. / 54.074; 24.839 (Nočia (Varanavas))

Laiko juosta: ()

Valstybė	Baltarusija
Sritis	Gardino sritis
Rajonas	Varanavo rajonas

Gyventojų (2019)	355

Istorija

Nočia rašytiniuose šaltiniuose minima nuo 1517 m., priklausė Kostevičių giminei. 1529 m. pradėta statyti medinė bažnyčia. XVI a. bažnyčia atiteko reformatams. Iš vyskupo Abraomo Vainos 1644 m. pranešimo matyti, kad vėliau katalikai bažnyčią vėliau atgavo teismų keliu. 1744 m. Nočios parapija apėmė 48 vietoves, t. y. miestelį, kaimus, dvarus, vienkiemius. 1756 m. pastatyta nauja bažnyčia.

1863 m. veikė Teodoro Narbuto sūnaus Liudviko Narbuto vadovaujamas sukilėlių būrys. XIX a. pabaigoje buvo Kaniavos valsčiuje (Lydos apskritis).1910 m. sudegus medinei bažnyčiai, pradėtos mūrinės bažnyčios statybos. Nočios parapija apjungė apie 5000 tikinčiųjų, kurių dauguma sudarė lietuviai. Po 1905 m. bažnyčioje įvestos pamaldos su lietuviškais giedojimais 8 kartus per metus, o lietuviški pamokslai buvo sakomi kas sekmadienį.

Lietuvos–Tarybų Rusijos taikos sutartimi 1920 m. liepos 12 d. Nočia buvo pripažinta Lietuvai, bet po Želigovskio maišto 1920 m. lapkričio 9 d. atiteko Lenkijai. Nočios parapijoje 1930 m. veikė 11 lietuvių Šv. Kazimiero draugijos skyrių.

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1866 m. ir 2019 m.

1866 m.

1886 m.

1905 m.

1921 m.

1998 m.

2009 m.

2019 m.

176

272

292

428

445

453

355

Galerija

Miestelis Pirmojo pasaulinio karo metais
Nočios bažnyčia XX a. pr.
Betygalos klebono kapas bažnyčios šventoriuje
Išlikęs karčiamos pastatas
Kultūros namai

Šaltiniai

Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
Nočia (Varanavas). Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. II tomas (L–Ž). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2016. . // psl. 430
Nacza. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VI (Malczyce — Netreba). Warszawa, 1885, 853 psl. (lenk.)
Bronius Kviklys, „Mūsų Lietuva“, t. 1, p. 299. Bostonas, Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964 m.
Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
Skorowidz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej: opracowany na podstawie wyników pierwszego powszechnego spisu ludności z dn. 30 września 1921 r. i innych źródeł urzędowych, tomy I–VII. – Warszawa, 1923.
Belarus. All places: 2009, 2019 censuses. Гродненская область/Гродзенская вобласць – pop-stat.mashke.org.

[1] Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)

[2] Nočia (Varanavas). Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. II tomas (L–Ž). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2016. . // psl. 430

[3] Nacza. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VI (Malczyce — Netreba). Warszawa, 1885, 853 psl. (lenk.)

[4] Bronius Kviklys, „Mūsų Lietuva“, t. 1, p. 299. Bostonas, Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964 m.

[5] Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.

[6] Skorowidz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej: opracowany na podstawie wyników pierwszego powszechnego spisu ludności z dn. 30 września 1921 r. i innych źródeł urzędowych, tomy I–VII. – Warszawa, 1923.

[7] Belarus. All places: 2009, 2019 censuses. Гродненская область/Гродзенская вобласць – pop-stat.mashke.org.