Etingshauzeno efektas

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Etingshauzeno efektas – šiluminis reiškinys, kai tekant elektros srovei puslaidininkiu, esančiu skersiniame magnetiniame lauke atsiranda temperatūros skirtumas statmenas srovės tekėjimo krypčiai.

Reiškinys

Esant tam tikram kristalo šonų temperatūros skirtumui, nusistovi stacionarus būvis: šilumos nutekėjimas iš karštesnio šono į šaltesnįjį dėl šiluminio laidumo pasidaro lygus greitųjų elektronų atnešamam šilumos kiekiui. Tokiu būdu, tekant srovei puslaidininkiu, kai šis yra skersiniame magnetiniame lauke, atsiranda magnetiniam laukui ir srovei statmena kryptimi. Šis proporcingas magnetinio lauko indukcijai ir srovės tankiui:

${\displaystyle {\frac {\partial T}{\partial y}}=P\cdot B\cdot j_{x}}$,

čia

P – proporcingumo koeficientas.

${\displaystyle j_{x}}$ – srovės tankis x ašies kryptimi.

B - magnetinė indukcija.

Paprastai šis būna nedidelis. Reikia pažymėti, kad Etingshauzeno koeficiento P ženklas nepriklauso nuo krūvio nešėjų ženklo, tačiau priklauso nuo jų išbarstymo mechanizmo prigimties.

Holo ir Etingshauzeno reiškiniai skersiniai, nes elektrinis laukas ir susidaro statmenai srovės tekėjimo krypčiai. Kadangi temperatūros skirtumas proporcingas magnetinės indukcijos pirmajam laipsniui, tai šie reiškiniai dar vadinami nelyginiais.