Mikmakai

Mikmakai
Mikmakų vyras ir moteris (1865 m.)
Gyventojų skaičius	~13–14 tūkst.
Populiacija šalyse	Kanada (Naujasis Bransvikas, Naujoji Škotija, Niufaundlandas ir Labradoras, Princo Edvardo sala, Kvebekas)
Kalba (-os)	mikmakų, anglų, prancūzų
Vėliava
Religijos	krikščionybė (katalikai, protestantai), tradicinis tikėjimas
Giminingos etninės grupės	, , , , kiti algonkinai, metisai
Vikiteka:	Mikmakai

Mikmakai (sav. Mi’kmaq, Mi’gmaq, L’nu) – indėnų tauta, priklausanti algonkinams. Gyvena Kanados rytuose – Šv. Lauryno įlankos pakrantėse, Naujosios Škotijos pusiasalyje, Princo Edvardo bei Keip Bretono salose, Niufaundlando vakaruose ir pietvakariuose. Populiacija – 13–14 tūkst. žmonių. Gimtoji kalba – mikmakų (priklauso algonkinų šeimai, kalbančiųjų ~8300 žm.), bet dauguma kalba angliškai ir prancūziškai. Tikintieji daugiausia katalikai, yra protestantų.

Ikikolonijiniu laikmečiu mikmakai gyveno Šv. Lauryno įlankos pakrantėse bei salose, Naujosios Škotijos pusiasalyje, vėliau ėmė keltis į Niufaundlandą. XIX a. kartu su giminingomis , , tautomis sudarė . Kariavo su kaimyniniais irokėzais, iš jų perėmė kultūrinių bruožų. Mikmakai su europiečiais susidūrė XVI a., nuo XVIII a. perkelti į rezervacijas.

Tradicinės mikmakų žemės

Mikmakų tradicinė kultūra panaši į kitų subarktikos indėnų – vertėsi medžiokle, žvejyba, jūrinių žinduolių gaudymu, rankiojimu, augino tabaką. 2-3 giminingų šeimų būriai vasaromis susiburdavo į gyvenvietes (po 200 ir daugiau žmonių), turėdavo savo vadą.

Nuo XVIII a. perėjo prie samdomųjų darbų (daugiausia medkirtystės), prekinės žvejybos, amatų, bulvių auginimo, uogų rinkimo. XX a. susiklostė atskirų rezervacijų specializacija – omarų ir austrių gaudymas, krepšių pynimas, medienos apdirbimas, turistų aptarnavimas ir kt.

Mikmakų valdos dalijosi į 7 žemes, iš kurių svarbiausia laikytas Onamagas (Keip Bretono sala), kur gyvendavo dvasinis mikmakų vadas.

Tradiciškai būdinga didžioji šeima. Seniau buvo paplitusi poligamija, atidirbimas už nuotaką.

• Mikmakų mokasinai (~1860 m.)
• Mikmakų vasaros būstas (1935 m.)
• Šiuolaikinis mikmakų šokėjas
• Mikmakų meno dirbiniai

Šaltiniai

1. Микмаки,Энциклопедия «Народы и религии мира». Москва: Большая Российская Энциклопедия, 1999.