Bronius Krištanavičius

Bronius Krištanavičius (1910 m. sausio 28 d. Truskava – 1977 m. vasario 11 d. Čikaga) – SJ, Lietuvos kunigas, jėzuitas, filosofijos ir socialinių mokslų daktaras.

Biografija

(Olandija) kolegijoje studijavo filosofiją ir teologiją. 1932–1936 m. mokytojavo Kauno jėzuitų gimnazijoje, įsteigė moksleivių socialinės veiklos būrelį. 1937–1941 m. ir Romoje studijavo socialinius mokslus. 1939 m. įšventintas kunigu. 1941 m. filosofijos ir socialinių mokslų daktaras. Nuo 1941 m. dirbo Popiežiškojoje šalpos komisijoje Romoje, vienas jos direktorių. Rūpinosi Pietų Italijos neturtingųjų ir našlaičių šalpa, atstatė ir steigė prieglaudas, globojo karo pabėgėlius lietuvius, rėmė jų kuriamą Popiežiškąją lietuvių Romoje. Nuo 1952 m. gyveno Čikagoje. 1952–1961 m. JAV lietuvių jėzuitų vyresnysis. Rūpinosi Čikagos, Monrealio ir Montevidėjo jėzuitų namų bei Čikagos lietuvių jaunimo centro statybomis.

Nuo 1932 m. bendradarbiavo žurnaluose „Misijos“, „Tiesos kelias“, „Žvaigždutė“. 1952–1963 m. redagavo žurnalą „Žvaigždė“. Vienas „Mišiolo“ (1968 m.) vertėjų.

Šaltiniai

1. Antanas Balašaitis. Bronius Krištanavičius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 80 psl.