1910 m. pasaulio šachmatų čempionatas (Laskeris–Janovskis)

1910 m. pasaulio šachmatų čempionatas – 1910 m. lapkričio 8 – gruodžio 9 d. Berlyne vykęs mačas tarp Emanuelio Laskerio ir . Sąlygos: nugali tas, kuris pirmas laimi 8-ias partijas. Emanuelis Laskeris įtikinamai laimėjo mačą 9½ : 1½ (+8 -0 =3) ir išliko pasaulio čempionu.

Mačas

Priešistorija

1909 m. tarp E. Laskerio ir įvyko du mačai Jų rezultatai: trumpojo mačo – 2 : 2. O antrojo, 1909 m. spalio 19 – lapkričio 9 d. vykusio Paryžiuje, kuriame E. Laskeris lengvai nugalėjo – 8 : 2 (+7 – 1 =2).

Dalis istorikų 1909 m. antrąjį mačą laiko pasaulio čempionatu. Tačiau Edvardas Vinteris, šachmatų istorikas, teigia, kad antrasis 1909 m. mačas nebuvo žaidžiamas dėl pasaulio čempiono titulo ir, kad jis buvęs tik parodomasis.

Jis ištyrinėjo tuometinę spaudą ir žurnalus ir nerado jokio paminėjimo apie 1909 m. pasaulio čempionato mačą. Įrodymui pateikia ištraukų iš prancūzų žurnalo 1909 m. La Stratégie (407 psl.) kur po labai nesėkmingai sužaisto mačo D. Janovskis neatrodo labai nusiminęs ir prideda:

„Mes žinome, kad jau dabar vyksta derybos tarp tų pačių žaidėjų dėl kito žymiai svarbesnio mačo, kurį galima bus vadinti pasaulio čempionato maču…“

1910 m. spalio mėn. numeryje tas pats La Stratégie (60-61 psl.) dar kartą pakartoja, kad 1909 m. mačas Paryžiuje nebuvo pasaulio čempionato mačas. Žurnalas taip pat atspausdino 1909 m. lapkričio 12 d. Paryžiuje tarp abiejų meistrų pasirašytą sutartį dėl mačo, kuris turėtų prasidėti 1910 m. spalio ar lapkričio mėn. Sutarties 15 punktas teigia:

„ Mačas bus dėl pasaulio čempiono titulo. Ši sutartis neturės galios, jei Dr. E. Laskeris pralaimėtų artėjantį mačą “.

Pretendentas

nepelnytai pamirštas E. Laskerio epochos šachmatininkas, gimė 1868 m. gegužės 25 d. Volkoviske. Atvykęs į Paryžių 1890 metų pradžioje nustebino išradingu ir ryškiu žaidimu šachmatų kavinių lankytojus.

Tikras savamokslis D. Janovskis, neturėdamas oficialaus išsilavinimo stebino visus aukšta kultūra ir įvairiapusėmis žiniomis. Laisvai kalbėjo penkiomis kalbomis ir buvo visapusiškai gabus.

Žmogus jis buvo linksmas, greitai susižavėdavo, išlaidus. Galėdavo ką tik laimėtą turnyro prizą, žaisdamas rulete tuoj pat pralošti ir toliau gyventi pusbadžiu prisidurdamas žurnalistika ir nelengvais simultanais. Vis tik buvo šachmatų fanatikas.

Jo stichija buvo ataka, bet tuo pačiu garsėjo, kaip teoretikas, puikiai žaisdavo baigmes, nors paliko nemažai grubių klaidų pavyzdžių.

XX a. pradžioje, keliaudamas iš turnyro į turnyrą, stulbindavo varžovus efektingomis atakomis, netikėtais taktiniais smūgiais. O tarp „nukentėjusiųjų" pabuvojo visi vedantieji pasaulio šachmatininkai, įskaitant ir pasaulio čempioną.

Po 1899 m. Londono turnyro D. Janovskis pasiunčia E. Laskeriui iškvietimą žaisti mačą dėl pasaulio čempiono titulo. Bet svajonę apie „karūną“ D. Janovskiui teko atidėti ir savo teises į mačą įrodinėti turnyruose. Jam tai sekėsi puikiai: 1901 m. laimėjo turnyrą Monte Karle (10 iš 13) ir 1902 m. – Hanoveryje (13½ iš 17). Tačiau po to slinko metai ieškant rėmėjų.

Mačo eiga

Šiame mače D. Janovskiui sekėsi dar prasčiau nei prieš tai žaistame 1909 m. mače.

E. Laskeris mačą pradėjo pergale. Sekančios dvi partijos baigėsi lygiosiomis. Po to, pasaulio čempionas laimėjo ketvirtąją partiją. Penktojoje pretendentas turėjo galimybę sumažinti mačo skirtumą, bet ja ne tik nepasinaudojo, bet dar ir pralaimėjo. 6-oji baigėsi lygiomis. Tai buvo paskutinė mače sužaista lygiosiomis partija. Toliau E. Laskeris laimi iš eilės 5-ias partijas, pasiekia reikiamas 8-ias pergales ir mačas baigiasi 9½ : 1½ čempiono naudai. Laimėjęs dideliu skirtumu E. Laskeris nesunkiai išlaikė pasaulio šachmatų čempiono titulą.

Vieta	Žaidėjas	01	02	03	04	05	06	07	08	09	10	11	Taškai
01	Emanuelis Laskeris	1	½	½	1	1	½	1	1	1	1	1	9½ (+8 -0 =3)
02		0	½	½	0	0	½	0	0	0	0	0	1½ (+0 -8 =3)

Kai kuriose partijose D. Janovskio šansams koją pakišo netikėti apsižiūrėjimai ir padrikas žaidimas. Lemiamą reikšmę mačui turėjo 5-oji partija, kurioje D. Janovskis turėjo galimybę laimėti. Pralaimėjęs šią partiją jis ir toliau vis dar atkakliai kovojo, bet tai jau buvo kova su „vėjo malūnais“.

Mačo partijose netrūko įdomių padėčių, susidarančių žaidžiant aukšto lygio meistrams, bet, kovojant dėl pasaulio čempiono titulo to nepakako.

Šaltiniai

1. Шахматы. Энциклопедический словарь / гл. ред. А. Е. Карпов. – М.: Советская энциклопедия, 1990. – С. 196. –
2. Edvardas Vinteris. (anglų). Suarchyvuota iš originalo 2020-06-09. Nuoroda tikrinta 2020 m. liepos 3 d..{{}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL ()
3. (anglų). Suarchyvuota iš originalo 2014-02-22. Nuoroda tikrinta 2020 m. liepos 3 d..{{}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL ()
4. (anglų). Suarchyvuota iš originalo 2005-01-20. Nuoroda tikrinta 2020 m. liepos 3 d..{{}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL ()

Nuorodos

• 1910 m. pasaulio čempionato mačo Laskeris – Janovskis partijos